Bičiuliai kviečia balsuoti už Paulių Visocką

PAULIUI VISOCKUI UŽTEKS IR RYŽTO, IR ATKAKLUMO

 

Jaunas, bet patyręs, santūrus, bet atkaklus – toks yra Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatas Zanavykų rinkimų apygardoje Paulius Visockas. Aktyviai sportuojantis, dabartinis Europos čempionas. Ne naujokas ir politikoje – dirba vienoje iš sėkmingiausių Lietuvos savivaldybių, eina Kauno rajono vicemero pareigas. Vertinu jo siekį skatinti sveiką gyvenseną ir fizinį aktyvumą įrengiant dviračių ir pėsčiųjų takus. Pauliui Visockui užteks ryžto, užsispyrimo ir atkaklumo dirbant Zanavykų krašto žmonėms. Manau, kad jis – tinkamas kandidatas.

Viktoras Lebedžinskas

LSDP Šakių rajono skyriaus pirmininkas,

Šakių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorius

 

JAUNAS, BET PATYRĘS IR KOMPETENTINGAS

 

Atsinaujinusi ir besikeičianti Lietuvos socialdemokratų partija išsikėlė aiškius, principingus tikslus ir pokyčius pradėjo organizacijos viduje. Tam labai svarbu asmenybės, kurios atsakingai, atkakliai ir nuoširdžiai žengs pokyčių link kartu su bendruomenėmis, skirtingų profesijų ir poreikių žmonėmis. Paulius disciplinuota, atvira pokyčiams ir žmonėms asmenybė, o išsilavinimas ir ilgi darbo metai švietimo srityje suformavo atsakingą požiūrį į žmogų, jo problemas. Politikoje dar jaunas, idėjiškas ir veržlus, tačiau profesinėje srityje patyręs ir kompetentingas, todėl kviečiu LR Seimo rinkimuose palaikyti Paulių!

Martinas Eimutis

Šakių rajono savivaldybės tarybos narys,

UAB „Mėsos guru“ direktorius

 

PAULIUS VISOCKAS – DARBŠTUS, PADORUS IR SĄŽININGAS ŽMOGUS

 

Su Pauliumi susipažinau dar būdamas rajono vicemeru. Galiu pasakyti, kad tai be galo darbštus, organizuotas, padorus ir sąžiningas žmogus, atsidavęs savo darbui ir bendruomenei, ne vienus metus dirbęs mokykloje, lengvai randantis bendrą kalbą su žmonėmis. Paulius turi darbo patirties savivaldoje, gali didžiuotis pasiekimais, kurie rodo, kad yra neeilinė asmenybė, galinti atstovauti platesnį žmonių ratą ir ginti jų interesus. Tad rajono gyventojus kviečiu ir kviesiu palaikyti Pauliaus kandidatūrą.

 

Algimantas Damijonaitis

Šakių rajono savivaldybės tarybos narys,

LSDP Šakių rajono skyriaus prezidiumo narys

 

TAI MŪSŲ KRAŠTIETIS, ŽINANTIS PROBLEMAS

 

Raginu balsuoti už mūsų partijos kandidatą Paulių Visocką. Manau, kad jis vertas Seimo nario mandato, nes turi daug gerų asmeninių ir profesinių savybių: puikiai pažįsta šio krašto žmones (užaugęs Kauno rajone, baigęs Ežerėlio vidurinę mokyklą), žino jų problemas (baigęs universitetą ne vienerius metus dirbo mokytoju, nuo 2017 metų yra Kauno rajono savivaldybės tarybos mero pavaduotojas). Paulius yra pasiekęs žymių sporto laimėjimų – tris kartus yra tapęs Europos svarmenų kilnojimo čempionu. Sportas padėjo formuoti charakterį, ugdyti valią ir atsakomybę. Tikiu, kad šios savybės pasitarnaus ir naujose pareigose.

Rimgaudas Lebedžinskas

VšĮ Šakių greitosios medicinos pagalbos stotis direktorius,

LSDP Šakių rajono skyriaus garbės pirmininkas

 

ESU TIKRAS – JIS MŪSŲ NENUVILS

Neeiliniai Seimo rinkimai, todėl ir pasirinkimas iš LSDP Šakių skyriaus šį kartą yra neeilinis. Skyriaus didžiosios bičiulių grupės ir skyriaus prezidiumas vieningai pasisako už jauną ir energingą, gabų ir ištvermingą, vienoje iš Zanavykų apygardos apylinkių (Zapyškio) gyvenantį partijos bičiulį Paulių Visocką. Aš tiek savo bičiulius, tiek ir visus Zanavykų apygardos rinkėjus atvirai agituoju balsuoti už jį ne vien dėl to, kad jis mano kolega (Kauno rajono savivaldybės vicemeras), bet svarbiausia dėl jo žmogiškųjų savybių, kurios nepridengtos jokiais šydais ir nepateikiamos dirbtinai. Tai akivaizdu bendraujant tiek su juo, tiek su jo žmona Egle. Jo santūrumas ir sporto čempiono užsispyrimas suteikia puikios vilties startuojant į didžiąją politiką. Balsuokime ir nenusivilsime.

 

Bernardinas Vainius

Šakių rajono savivaldybės vicemeras

 

 

P.Visockas: už visiems teisingą Lietuvą!

Laikas iki Seimo nario rinkimų vienmandatėje Zanavykų rinkimų apygardoje, kurie vyks rugsėjo 16 d.,  buvo intensyvus ir labai naudingas. Susitikdamas su rinkėjais, bendraudamas, klausydamas, diskutodamas gilinausi, kuo gyvena šio krašto žmonės, kokie jų rūpesčiai, kuriuos politikas, deleguotas į Seimą, privalės spręsti. O spręsti tikrai yra ką.

Valdantieji pažadus pamiršo

Taip jau sutapo, kad Seimo nario rinkimai Zanavykų vienmandatėje paskelbti kaip tik tuo metu, kai mokyklose prasideda naujų mokslo metų šurmulys. Susitikdamas su rinkėjais bene daugiausiai nerimo žodžių išgirdau iš pedagogų bendruomenės, daug neaiškumų kyla ir moksleivių tėvams.

Aš pats pagal išsilavinimą esu mokytojas, prieš tapdamas politiku nemažai metų praleidau mokykloje, todėl šios bendruomenės problemas ir lūkesčius suprantu gerai.

Mūsų švietimo sistema išgyveno ne vieną reformą, ir niekada nebuvo taip, kad visi lengviau atsikvėptume: štai dabar tai jau mokytojai gali jaustis saugūs ir orūs, o mokiniai ir jų tėvai –  ramūs, kad ugdymo prosesas bus sklandus ir kokybiškas. Veikiau priešingai. Po kiekvienos reformos ima aiškėti, kad problemos liko tos pačios arba jų dar daugiau, kaip daugiau ir painiavos, popierizmo, pasimetimo. Ne daugiau tik pinigų mokytojams. Mažiau ir mokinių. Ir – mokyklų. Tenka konstatuoti, kad ši reforma, deja, netapo išimtimi.

Kad ir toks signalas: Švietimo ir mokslo ministerija ketina uždaryti Marijampolės profesinio rengimo centro Vilkaviškio skyrių, šiuo metu jau nebeleidžiama priimti naujų mokinių. „Optimizavimas“, – aidi madingas žodis iš valdančiųjų lūpų. „Naikinimas“ – į kasdienę kalbą išverčia Zanavykų krašto žmonės, su kuriais kalbuosi. Jie žino, kad profesinė mokykla kraštui reikalinga, girdėjo pažadus iš sostinės, kad Vilkaviškio centras nebus uždaromas, mat dirba gerai. Tačiau prireikė varnelės optimizavimo sąraše, ir visus valdžios pažadus tarsi nupūtė vėjas.

Gal todėl mokytojai netiki, kad pagal naująją apmokėjimo tvarką uždirbs daugiau, kad jiems neteks prisidurti prie atlyginimo skinant olandiškas braškes, kad išliks kaimo mokyklos, virš kurių jau švytuoja optimizuotojų dalgis?

Zanavykų krašto, kaip ir visos šalies žmonės turi pagrindo būti nepatiklūs. Valdantieji jau ne kartą numojo ranka ir į savo pažadus, ir į savo rinkėjų balsą.

Galime nebeturėti ką ginti

Daug problemų išsakė medikai. Sklando gandai apie Šakių ligoninę, kuri yra patekusi į „juodąjį sąrašą“ – tai yra, tarp tų medicinos įstaigų, kurias valdantieji numatę sunaikinti, vykdydami savo išgirtąją optimizaciją ir centralizaciją.

Ir nors pasigirdo tikinimų, kad „juodasis ligoninių sąrašas“ neegzistuoja, kad Šakių ligoninė uždaroma nebus, medikų ir jų pacientų – Šakių ir aplinkinių gyvenviečių bei kaimų gyventojų akyse tebematau nerimą ir netikrumą. Nes visi mes girdėjome ne vieną valdžios pažadą (ir kad įvedus eurą niekas nebrangs, ir kad nebus naujų mokesčių, ir t.t.), kuris buvo labai lengvai sulaužytas.

Buvo sulaužytas net pažadas, regis, dėl visai lengvai sutvarkomo dalyko – dėl tos nelemtos, išmaltos, duobėtos, nesaugios kelio Šakiai-Kaunas atkarpos. Tuometis Zanavykų apygardos atstovas Seime buvo pažadėjęs ją suremontuoti. Bet… „Atsirado kitų prioritetų“, – išgirdome kandidatų debatuose, neseniai vykusiuose „Žiburio“ gimnazijoje.

Toks jausmas, kad Lietuvoje nekintamas prioritetas tik vienas: lėšos gynybai, ginklavimuisi, priešų atgrasymui. Kai kandidatų į Seimą paklausė, kas už, o kas prieš, buvau tas, kuris pasakė „aš – prieš siekį lėšas gynybai didinti iki 2,5 proc. nuo BVP“. Savo įsipareigojimus – skirti 2 proc. – mes vykdome. Norime viršyti, tapti NATO pirmūnais? Nepaisydami, kad, be ginkluoto saugumo (turint neprognozuojamus kaimynus, niekas nesiginčija dėl jo svarbos), dar yra ir socialinis saugumas, kuris tikrai ne mažiau reikalingas nei ginkluotė?

Pusė procento biudžeto – tai šimtai milijonų eurų, už kuriuos galima pastatyti ne vieną vaikų darželį, mokyklą, renovuoti ligoninę.

Aš – ir už socialinį saugumą. Nes jei jo nebus, ir jeigu savo šalyje nepragyvenantys žmonės rinksis jau gausiai pramintus emigrantų kelius, jei nepasirūpinsime, kaip neleisti išsilakstyti jaunimui, kuris yra priverstas leisti šaknis užsienyje, greitai galime nebeturėti ką ginti.

Už visiems teisingą Lietuvą! 

Prisipažinsiu, man buvo kiek keista klausytis, ką kalba kai kurie kandidatai į Seimo narius Zanavykų vienmandatėje apygardoje. Ypač – žemės ūkio ministrai, ir buvęs, ir dabartinis. Na, kai Seime daugumą turinčios partijos atstovas, kuriam patikėtas ministro postas, samprotaja apie emigraciją, žinoma, norisi paklausti, ką „valstiečiai“ nuveikė šiuo klausimu, kaip sekėsi per beveik dvejus darbo metus žaboti emigraciją, kuri, pavyzdžiui, Šakių rajone muša Lietuvos rekordus. Bet atsakymą turbūt žinome visi, tad klausimas būtų apie žemės ūkį.

Tą klausimą norėčiau formuluoti Lietuvos agronomų sąjungos Šakių agronomų asociacijos vadovo Romo Pukinsko žodžiais: kodėl važiuodami per Lenkiją matome klestinčius nedidelius šeimų ūkius, kai tuo metu Lietuvoje tokie ūkiai beveik išnaikinti, o ir likusieji verčiasi itin sunkiai? Kodėl visą ES paramos grietinėlę buvo leidžiama nusigriebti stambiesiems ūkiams?

Į šį klausimą neišgirdau atsakymo nei iš buvusiojo, nei iš dabartinio žemės ūkio ministrų. Užtai rinkėjai mane įpareigojo, kad, jei patekčiau į Seimą, klausimą apie sunaikintus ir tebenaikinamus mažus ūkius kelčiau tiesiog šakėmis. Nes kitaip jau nebeįmanoma prisikasti iki teisingumo, kuris Lietuvoje skirstomas į dvi kategorijas – „pateptiesiems“ ir visiems likusiesiems.

Sakau ir sakysiu: taip neturi būti, tai – esminis dalykas, kurį mums reikia keisti. Tokia pagrindinė mano, kandidato į Seimą, rinkimų nuostata: už visiems teisingą Lietuvą!

Kandidatas į Seimo narius Paulius Visockas dalyvavo susitikimuose

Kandidatas į Seimo narius, socialdemokratas Paulius Visockas lankėsi Šakių rajone ir susitiko su bendruomenių, verslo, medikų, savivaldos, švietimo, žemės ūkio atstovais. Kalbėtasi aktualiomis temomis, išklausyti lūkesčiai, pasidžiaugta pasiekimais.

UAB „Lukšių tekstilė“ gamybos vadovas Sigitas Bendorius supažindino su įmonės veikla, atliekamomis dygsniavimo paslaugomis, aprodė įmonės patalpas ir suteikė galimybę stebėti gamybos procesą. Kadangi S.Bendorius yra ir Lukšių bendruomenės centro pirmininkas, taip pat aptarti ir bendruomenėms aktualūs klausimai: projektinė veikla, patalpų eksploatavimas, bendruomeniškumas.

Su VšĮ Šakių greitosios medicinos pagalbos stotis direktoriumi Rimgaudu Lebedžinsku, Šakių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktoriumi Viktoru Lebedžinsku, šių įstaigų darbuotojais, jaunaisiais gydytojais aptarti Šakių ligoninės uždarymo, gydytojų trūkumo, medicinos ir sveikatos įstaigų finansavimo klausimai.

Susitikime su Šakių rajono vicemeru Bernardinu Vainiumi aptartos rajono aktualijos: kelių infrastruktūra, švietimas, žemės ūkis, kultūra, sportas.

Šakių „Žiburio“ gimnazijos direktorė Jūratė Mozūraitienė ir tarybos narė, Gelgaudiškio pagrindinės mokyklos mokytoja Eglė Dragūnaitytė kalbėjo apie švietimo sistemos problemas: mokinių skaičiaus mažėjimas, neformalaus ugdymo valandų ir tam tikrų specialybių mokytojų trūkumas, jungtinių klasių ir vadybos problemos.

Lietuvos agronomų sąjungos Šakių agronomų asociacijos pirmininkas Romas Pukinskas apžvelgė bendrą žemės ūkio situaciją, pasidžiaugė pažangiais ūkiais ir bendrovėmis. Asociacijos nuomone būtina ūkių kooperacija, neturi būti leidžiamas stambių ūkių protegavimas.

Nemokama politinė reklama

 

Nuotraukos Edmundo Mališausko

 

 

Europos čempiono pasirodymas Mėlynių fesivalyje Lekėčiuose

Liepos 21 d. Lekėčiuose vyko miestelio šventė, kurioje dalyvavo Europos svarsčių kilnojimo sporto čempionas, kandidatas į Lietuvos Respublikos Seimo narius, socialdemokratas Paulius Visockas. Į svečius atvyko Seimo narys Juozas Olekas. Renginyje taip pat dalyvavo LSDP Šakių skyriaus pirmininkas Viktoras Lebedžinskas.

Nors saulutė kepino negailėdama, nepabūgusių išmėginti jėgas su Paulium Visocku netrūko. Drąsiausieji varžėsi trijose grupėse: moterų, vyrų iki 40 metų ir vyrų virš 40 metų. Moterų grupėje nepralenkiama buvo Vilma Vaitiekaitienė, svarstį išstūmusi 51 kartą, vyrų iki 40 metų grupėje laimėjo Dmitrij Alkchajuk, svarstį iškėlęs 40 kartų, vyrų virš 40 metų grupėje užtikrintai nugalėjo Jonas Vasiliauskas, svarstį iškėlęs 47 kartus.

Tai pirmas, bet ne paskutinis Pauliaus Visocko pasirodymas miestelių sporto renginiuose Šakių rajone.

Nemokama politinė reklama

Šakių rajono skyriaus bičiuliai lankėsi Europos Parlamente Strasbūre

Trys LSDP Šakių rajono skyriaus bičiuliai, Laimutė ir Anatolij Gonačaruk bei Ilona Leleivienė, europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės kvietimu, vykome į beveik savaitę trukusią kelionę į Strasbūrą. Kelionės metu susipažinome su bičiuliais iš Vilniaus, Šiaulių, Kelmės, Pakruojo, Pasvalio, Alytaus. Mus lydėjo grupės vadovė Lina Šaltienė.

Didžiausią įspūdį padarė susitikimas su europarlamentare Vilija Blinkevičiūte, kuri rado laiko su mumis maloniai pabendrauti, papasakoti, kaip veikia svarbiausios Europos institucijos, kaip priimami įvairūs įstatymai. Kiekvienas ten dirbantis parlamentaras gali per metus pakviesti paviešėti 110 partiečių. Tarp tų laimingųjų šį kartą buvome ir mes.

Parlamentas vadinamas „keliaujančiu cirku“, nes įstatymai rengiami Briuselyje, priimami Strasbūre, o vertėjai ir administracija įsikūrę Liuksemburge. Vien vertėjų yra apie du tūkstančiai. Tai labai sudėtinga logistikos atžvilgiu sistema. Iš Briuselio į Strasbūrą pervežami ištisi vilkikai dokumentų. Čia dirba 751 tiesiogiai išrinktas parlamentaras. Visi debatai transliuojami tiesiogiai. Lietuvą atstovauja 11 žmonių. Jauniausiam parlamentarui iš Danijos 26 metai, vyriausiam iš Graikijos 92. Deja, pastarasis dirbo tik metus, nes jam buvo per sunku. Salė pusrutulio formos, kad geriau matytų vieni kitus. Vertimai daromi 24 kalbomis. Parlamente 37 procentus sudaro moterys. Lyčių lygybė – pagrindinis siekis visose srityse. Parlamentarai per mėnesį vieną savaitę dirba Strasbūre, kitą laiką – Briuselyje. Šiuo metu 28 valstybės narės turi rasti ir priimti bendrus sprendimus. Europos Parlamente yra nustatomi tik minimalūs standartai, visa kita sprendžia pačios šalys, galima diskutuoti įvairiomis temomis, bet nesityčioti iš žmonių.

Vilija Blinkevičiūtė šiuo metu yra Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininkė. Ji kalbėjo, kad Lietuvoje yra didžiausias vyrų ir moterų gyvenimo trukmės skirtumas. Tikslas – stipri Europos bendrija, gyvenimo kokybės panašėjimas. Įsiminė Vilijos mintis, kad žmogus turi būti savo vietoje, tik tada jis bus gerbiamas. Europarlamentarė apgailestavo, kad Lietuvoje chaosas ir vadovaujamasi pažymomis.

Pats Europos Parlamento pastatas – tai plieno, stiklo ir žalumynų derinys. Labai simboliška, kad nebaigtas statyti vienas pastato kampas. Tai simbolizuoja Europos Sąjungos tolimesnę plėtrą.

Strasbūras – daugiakultūrinis miestas ir intelektualinis centras, tai naujosios Europos jungtis, per kurį eina prekybiniai keliai, todėl 1992 metais šalys sutarė, kad oficiali buveinė bus įkurta čia, kuo prancūzai labai didžiuojasi.

Stebėjome plenarinį posėdį, kur turėjo būti priimama direktyva dėl komandiruojamų darbuotojų ir jų atlyginimų. Išklausėme po minutę trukusius pasisakymus. Tikėjomės matyti pilną salę parlamentarų, bet mūsų nuostabai to nebuvo. Lauke buvo susirinkęs didžiulis protestuojančių žmonių būrys.

Taip pat stebėjome Gvinėjos prezidento iškilmingą sutikimą ir klausėmės jo kalbos.

Vakare visi kelionės dalyviai Europos Parlamento narės Vilijos Blinkevičiūtės buvo pakviesti artimiau pabendrauti ir pavakarieniauti, už ką esame labai dėkingi. Visi gavome dovanų su mūsų partijos simbolika.

Kelionės metu lankėmės įvairiuose muziejuose, dalyvavome degustacijose, lyno keltuvu kėlėmės per Mozelio upę, laivu plaukėme gražiausiais Strasbūro rajonais, gėrėjomės Europos senąja architektūra.

Parengė bičiulė Laimutė Gončaruk

R.Jakelaitienė. Agrokomisija – cirkas be pinigų!

Žemės ūkio tematikai vis netylant Seimo koridoriuose, norisi iš politikų konstruktyvios diskusijos šia tema, o ne agrokomisijų cirko. Šiame straipsnyje norėčiau pateikti daugiau duomenų Europos Sąjungos mastu tam, kad geriau suprastume, kokie pažeidžiami esame ir kokia mažutė mūsų vidaus ekonomika, lyginant ją su išsivysčiusiomis ES šalimis, jau nekalbant apie drastiškai mažėjantį gyventojų skaičių, todėl labai svarbu nešvaistyti energijos ir laiko šalutiniams reiškiniams, o susikaupti ir dirbti kryptingai: vardan tos – Lietuvos!

Neabejotinai, ūkininkavimą, kaip ir daugelį kitų verslo šakų, iš esmės pakeis (jau keičia) skaitmeninė technologinė revoliucija, kuri, tikiu, bus tokia pat reikšminga, kai kažkada arklius pakeitė žemės ūkio mašinos. Todėl labai svarbu nepramiegoti visų šių inovacijų, kurios turėtų esminės įtakos mūsų šalies žemės ūkio pažangai. Pastebėtina, kad žemės ūkyje didžiausią pažangą, o kartu ir didžiausią žemės ūkio produkcijos vertę iš hektaro, kuria šios šalys: Nyderlandai, Belgija, Vokietija, Prancūzija, Danija ir kt. Todėl toliau norėčiau apžvelgti šių šalių pasiekimus žemės ūkyje ir kartu juos palyginti su mūsų šalies situacija. Taip pat, esu įsitikinusi, jog labai svarbi ir Lenkijos situacija šiame sektoriuje. Juk mūsų ūkiams su jų pagaminta produkcija tenka nuolat konkuruoti ne tik bendrojoje, bet ir vidaus rinkoje, todėl svarbu, kokias skatinimo priemones, apmokestinimo sistemą taikome savo šalyje, koks visų institucijų, mokslo įstaigų indėlis mūsų ūkių pažangai?                                                                                                                                          Lentelė Nr. 1

ES valstybė narė Bendras žemės ūkio naudmenų plotas (1000 ha) Standartinė produkcija (mln. Eur)2013 m. SP hektarui (1000 Eur) Gyventojų skaičius (1000)2016 m. BVP   (mln Eur)2016 m. BVP vienam gyventojui(Eur)2016 m.
Nyderlandai 1 848 20 498 11 095 16 979 697,219 40,900
Belgija 1 308 8 407 6 428 11 311 421,974 37,400
Vokietija 16 700 46 252 2 770 82 175 3,132,670 37,900
Danija 2 619 9 580 3 657 5 707 276,805 48,300
Lenkija 14 410 21 797 1 513 37 967 424,581 11,000
Lietuva 2 861 1 919 671 2 888 38,631 13,500

Lentelė sudaryta pagal Eurostat duomenis.

Taigi, iš Lentelėje Nr. 1 pateiktų duomenų aiškiai matyti, kad išsivysčiusių šalių rodikliai ženkliai (švelniai tariant) viršija mūsų pasiekimus, todėl norint geresnių rezultatų šiame sektoriuje būtina aiški žemės ūkio strategija bei politinė valia moksliškai pagrįstiems sprendimams. Manau, labai svarbu suvokti savo konkurencines galimybes, žinoti kaimyninių šalių trūkumus ir privalumus, jų poreikį žemės ūkio produkcijos importui. Ypatingai akcentuočiau Skandinavijos šalis, kadangi jose didelė gyventojų perkamoji galia, todėl žinant žemės ūkio produkcijos importo poreikį, būtų galima orientuoti mūsų šalies ūkius dėl produkcijos eksporto. Stambūs augalininkystės ūkiai mažai tikėtina, kad tuo domėtųsi ir diversifikuotų savo veiklą (sodininkystė, uogininkystė ar kt.), todėl čia matyčiau galimybes smulkiems ir vidutiniams ūkiams, jų partnerystei.

 

Dažnai tenka bendrauti su žemdirbių bendruomenės atstovais. Nuolat kalbu apie galimybes pasinaudoti parama pradedant ekonominę veiklą ar ją diversifikuojant kaimo vietovėse. Deja, sulaukiu daug kritikos, kad parama (kalbu apie smulkiuosius ūkininkus) jiems nepasiekiama, kaip ir šių ūkių kreditavimas. Todėl siūlyčiau ieškoti bendrų sprendimų smulkiųjų ir vidutinių ūkių paskatoms sudaryti. Atkreipčiau dėmesį į Žemės ūkio paskolų garantijų fondo veiklos peržiūrėjimą, labiau norėtųsi, kad pastaroji būtų nukreipta į smulkius ir vidutinius ūkius, ypatingai jaunuosius ūkininkus. Taip pat, manau, tikslinga būtų sukurti Fondo bendradarbiavimo modelį kartu su kaimiškųjų rajonų savivaldybėmis ir taip priartinti šio Fondo paslaugas arčiau žemdirbių, sukuriant mikrofinansavimo sistemą. Klaidžiojant kuris iš ūkių yra smulkus, vidutinis ar stambus ūkis, siūlyčiau nesiblaškyti, o vadovautis tais pačiais kriterijais, kuriuos taiko VMI ir SODRA ūkių apmokestinimo tikslais: mokesčių, mokestinių lengvatų apskaičiavimo, statistikos tikslais valdos grupuojamos pagal dydį į keturias grupes:

 

2017-01-01 Asmenų EDV (pateikiamos tik aktyvios valdos)
EDV < 2 2<= EDV < 4 4 <= EDV < 14 14 <= EDV Pensinio amžiaus
Iš viso Lietuvoje 140115 17427 11655 7678 63288

Daugiau apie EDV http://sodra.lt/lt/situacijos/esu-ukininkas-verciuosi-individualia-zemes-ukio-veikla-ir-esu-pvm-moketojas.

Ūkininkai, kurie yra GPM mokėtojai ir Jų žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis yra 4 ekonominio dydžio vienetai (EDV) ir didesnis, nuo 2017 m. draudžiami: pensijų, ligos, motinystės draudimu.

 

Taigi ūkiai, patenkantys į 4 <= EDV < 14 intervalą ir mokantys nurodytus mokesčius į biudžetą, – tai prekiniai ūkiai, kurie, mano įsitikinimu, arčiausiai smulkaus ir vidutinio ūkio atitikmens. Todėl šių ūkių konkurencingumui didinti būtinas politikų dėmesys ir atitinkami sprendimai dėl tiesioginių išmokų perskirstymo bei paramos schemų. Taip pat mano jau minėtas Žemės ūkio paskolų garantijų fondas čia galėtų pasitarnauti, pasiūlant mikrofinansavimo sistemą pastariesiems.

 

Kiekvienos šalies konkurencines sąlygas nusako ir ūkių struktūra, taip pat šalyje dominuojanti žemės ūkio specializacija – ūkių tipas pagal gaminamą produkciją. Pavyzdžiui, Nyderlanduose gerai išvystytas žemės ūkis pasižymi dideliu produktyvumu: daržovių, vaisių, gėlių, taip pat pieno sektorius. Panaši situacija ir Belgijoje, tik čia dar ryškus mėsos gamybos sektorius. Vokietijoje dominuoja pieno, kiaulienos, paukštienos sektoriai, Danijoje – kiaulienos, pieno gamyba, Lenkijoje – pieno, paukštienos sektoriai. Lietuvoje grūdų ir aliejinių augalų gamyba yra didžiausia. Svarbu paminėti, kad Lietuvoje besitraukiantis pieno sektorius kažkodėl sėkmingai plečiamas senbuvėse valstybėse narėse, todėl tenka apgeilestauti, kad vis dar nesurandami tie sprendimai, kurie sustiprintų mūsų šalies pieno sektorių. Žemiau pateikiu informaciją apie ūkių pasiskirstymą pagal intervalus:

Vidutinis ūkio dydis ir pasiskirstymas pagal intervalus, 2013 m.

ES valstybė narė Bendras žemės ūkio naudmenų plotas (1000 ha) Ūkių (fizinių ir juridinių asmenų) skaičius Ūkio vid. dydis, ha <49,9 ha 50 iki 99.9 ha >100 ha
Nyderlandai 1 848 65 790 28,1 54 120 9 280 2 390
Belgija 1 308 37 340 35,0 28 620 6 530 2190
Vokietija 16 700 282 160 59,1 196 780 50 220 35 160
Danija 2 619 37 370 70,1 24 110 5 380 7 880
Lenkija 14 410 1 421 550 10,1 1 390 030 20 570 10 950
Lietuva 2 861 171 720 16,7 161 940 5 100 4 680

Lentelė sudaryta pagal Eurostat duomenis.

 

Akivaizdu, kad mūsų šalyje dominuojant augalininkystės ūkiams, toliau ženkliai mažės ūkių, ypatingai smulkiųjų, skaičius. Tačiau žemės ūkio indėlis dėl skurdo mažinimo yra kur kas reikšmingesnis nei žemės ūkio sukuriama pridėtinė vertė. Todėl natūriniams arba dar vadinamiems šeimos ūkiams svarbiau užtikrinti jų gyvybingumą. Tuo tarpu prekiniams ūkiams, kurie kuria darbo vietas ir prisiima įvairius įsipareigojimus, turi būti sudarytos atitinkamos mokestinės sąlygos bei paramos taikymo schemos.

 

Taigi, apibendrinant dar kartą noriu atkreipti dėmesį į paminėtų valstybių išsivystymo lygį, ypatingai jose sukuriamą aukštą žemės ūkio produkcijos vertę iš hektaro, taip pat į gerai jose išvystytą žemės ūkio produkcijos eksportą. Todėl ne agrokomisijas kurkite, mieli politikai, o ieškokime tų sprendimų, kurie stiprintų mūsų šalies žemės ūkio sektorių. Už Bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimą atsakingi politikai turi užtikrinti, kad ūkininkavimas būtų patraukli veikla jaunajai kartai, kadangi pastaroji yra imliausia inovacijoms ir skaitmeninėms technologijoms.

 

Todėl smulkiųjų ir vidutinių ūkių skatinimo priemonių sukūrimas – mikrofinansavimas, avarinė melioracijos įrengimų būklė, laukiantys nauji iššūkiai pieno sektoriuje, besipliačiantis afrikinis kiaulių maras ir kitos problemos yra kur kas svarbesnės už agrokomisijų veiklą.

 

  1. Jakelaitienė. Šakių rajono savivaldybės tarybos narė, socialdemokratė

Susitikimas su aktore D.Kazragyte – dovana naumiestiečiams

Kovo 16 d. LSDMS Šakių klubo pirmininkės Ilonos Leleivienės kvietimu Kudirkos Naumiestyje viešėjo žinoma aktorė ir knygų autorė Doloresa Kazragytė. Į susitikimą kartu atvyko LSDP Šakių skyriaus pirmininkas Viktoras Lebedžinskas.

Nors aktorė jau garbaus amžiaus, tačiau net ir vaidindama Kauno dramos teatre, randa laiko susitikti su žiūrovais kitoje aplinkoje. Pamatyti mūsų legendą susirinko didelis būrys įvairaus amžiaus naumiestiečių. O išgirsti ir pamatyti tikrai buvo ką: Doloresa vaidino kūrinių ištraukas, dalinosi gyvenimo prisiminimais, juokavo. Kvietė žmones būti geresniais, gyventi vadovaujantis Dievo įsakymais. Pagarbą ir pasigėrėjimą kelia jos meilė gimtinei, paprastumas, neprisirišimas prie materialinių turtų. Aktorė nuoširdžiai prisipažino, kad ir turėdama didelę patirtį kiekvieną kartą nugali baimės jausmą prieš įžengdama į sceną. Doloresa Kazragytė – tai žmogus, kuris galėtų būti pavyzdžiu mums visiems: matyti šalia esantį, kenčiantį, paslydusį, suklupusį, alkaną ir pasidalinti su juo žmogiška šiluma ir duonos kąsniu. Aktorė energijos semiasi kelionėse, o greitu laiku trečią kartą vyks į Izraelį, kur randa peno ne tik kūnui, bet ir sielai.

Susitikimo pabaigoje šeimininkai aktorei įteikė pavasarinių gėlių puokštę, o Laimutės Gončaruk dovana labai nustebino ir sujaudino gerbiamą viešnią: ji padovanojo šimtamečio ąžuolą „vaiką“, mažą žalialapį ąžuoliuką, kurį Doloresa žadėjo pasodinti ir puoselėti savo sodyboje Aukštaitijoje.

Po susitikimo nusidriekė nemaža eilė norinčių įsigyti naujausią Doloresos Kazragytės knygą „Švytintis rūkas“ su įrašytu aktorės palinkėjimu. Tai buvo puiki dovana naumiestiečiams šiais reikšmingais Lietuvai metais.

Panašūs susitikimai su aktore numatyti ir kitose rajono vietose.

Kviečiame visas moteris prisijungti prie LSDMS Šakių klubo veiklos, realizuoti savo idėjas ir kokybiškai praleisti laisvalaikį. Prašome kreiptis į Iloną Leleivienę, tel. Nr. 8 616 17960, arba Kristiną Lebedžinskienę, tel. Nr. 8 686 93918.

 

Vaikų dienos centruose – pokalbiai apie Lietuvą

Šakių skyriaus bičiuliai prisijungė prie Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos organizuojamo projekto „ESU LIETUVA“.

Projekto tikslas – puoselėti vaikų dienos centrų auklėtinių lietuvybę, ugdyti jų pilietiškumą ir kartu su jais piešiant Lietuvą pakalbėti apie tai, kas yra Lietuva, kodėl ją mylime ir kaip ją galime visi kartu puoselėti.

Kovo 8 d. toks susitikimas surengtas Kudirkos Naumiesčio vaikų dienos centre. Vaikai, vadovaujami mokytojos Sigitos Žaganevičienės, piešė Lietuvą, ir su gimnazijos direktoriumi Romu Eikavičium kalbėjosi apie Lietuvą. Taip pat vaikai lankėsi Vinco Kudirkos muziejuje, kuriame eksponuojama paroda „Sūduviai – Vasario 16-osios Akto signatarai“ ir dalyvavo Kovo 11-osios renginiuose gimnazijoje ir miestelyje.

Kovo 12 d. prezidiumo narė Jurgita Savickienė lankėsi Šakių vaikų dienos centre. Kartu su vaikais kalbėjosi apie Lietuvą, kas ją simbolizuoja, kokie svarbiausi Lietuvos objektai, diskutavo apie laisvę, nepriklausomybę. Vaikai piešė Gedimino kalną, Televizijos bokštą, pasienį, Lietuvos vėliavą. Buvo smagu bendrauti ir matyti, kiek daug vaikai žino apie gimtinę ir kaip išreiškia savo mintis ir jausmus piešiniuose.

Tokius susitikimus planuojama organizuoti ir kituose Vaikų dienos centruose.

 

 

 

 

Skyriaus strateginio planavimo mokymai

Vasario 27 d. Šakių skyriaus prezidiumo nariai dalyvavo skyriaus strateginio planavimo mokymuose, kuriuos vedė LSDP skyrių veiklos organizatorė Zita Eidukaitytė.

Aptarti pagrindiniai skyriaus tikslai, organizacinė struktūra, pirmininko, pavaduotojų, atsakingojo sekretoriaus funkcijos, pavaldumas ir atskaitomybė, asmenų, atsakingų už finansus, viešuosius ryšius (vidinę ir išorinę komunikaciją), organizacinius reikalus bei sekretoriaus funkcijos, narių motyvacija, pradėta atlikti SSGG (SWOT) analizė.