Šakių rajono skyriaus bičiuliai lankėsi Europos Parlamente Strasbūre

Trys LSDP Šakių rajono skyriaus bičiuliai, Laimutė ir Anatolij Gonačaruk bei Ilona Leleivienė, europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės kvietimu, vykome į beveik savaitę trukusią kelionę į Strasbūrą. Kelionės metu susipažinome su bičiuliais iš Vilniaus, Šiaulių, Kelmės, Pakruojo, Pasvalio, Alytaus. Mus lydėjo grupės vadovė Lina Šaltienė.

Didžiausią įspūdį padarė susitikimas su europarlamentare Vilija Blinkevičiūte, kuri rado laiko su mumis maloniai pabendrauti, papasakoti, kaip veikia svarbiausios Europos institucijos, kaip priimami įvairūs įstatymai. Kiekvienas ten dirbantis parlamentaras gali per metus pakviesti paviešėti 110 partiečių. Tarp tų laimingųjų šį kartą buvome ir mes.

Parlamentas vadinamas „keliaujančiu cirku“, nes įstatymai rengiami Briuselyje, priimami Strasbūre, o vertėjai ir administracija įsikūrę Liuksemburge. Vien vertėjų yra apie du tūkstančiai. Tai labai sudėtinga logistikos atžvilgiu sistema. Iš Briuselio į Strasbūrą pervežami ištisi vilkikai dokumentų. Čia dirba 751 tiesiogiai išrinktas parlamentaras. Visi debatai transliuojami tiesiogiai. Lietuvą atstovauja 11 žmonių. Jauniausiam parlamentarui iš Danijos 26 metai, vyriausiam iš Graikijos 92. Deja, pastarasis dirbo tik metus, nes jam buvo per sunku. Salė pusrutulio formos, kad geriau matytų vieni kitus. Vertimai daromi 24 kalbomis. Parlamente 37 procentus sudaro moterys. Lyčių lygybė – pagrindinis siekis visose srityse. Parlamentarai per mėnesį vieną savaitę dirba Strasbūre, kitą laiką – Briuselyje. Šiuo metu 28 valstybės narės turi rasti ir priimti bendrus sprendimus. Europos Parlamente yra nustatomi tik minimalūs standartai, visa kita sprendžia pačios šalys, galima diskutuoti įvairiomis temomis, bet nesityčioti iš žmonių.

Vilija Blinkevičiūtė šiuo metu yra Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininkė. Ji kalbėjo, kad Lietuvoje yra didžiausias vyrų ir moterų gyvenimo trukmės skirtumas. Tikslas – stipri Europos bendrija, gyvenimo kokybės panašėjimas. Įsiminė Vilijos mintis, kad žmogus turi būti savo vietoje, tik tada jis bus gerbiamas. Europarlamentarė apgailestavo, kad Lietuvoje chaosas ir vadovaujamasi pažymomis.

Pats Europos Parlamento pastatas – tai plieno, stiklo ir žalumynų derinys. Labai simboliška, kad nebaigtas statyti vienas pastato kampas. Tai simbolizuoja Europos Sąjungos tolimesnę plėtrą.

Strasbūras – daugiakultūrinis miestas ir intelektualinis centras, tai naujosios Europos jungtis, per kurį eina prekybiniai keliai, todėl 1992 metais šalys sutarė, kad oficiali buveinė bus įkurta čia, kuo prancūzai labai didžiuojasi.

Stebėjome plenarinį posėdį, kur turėjo būti priimama direktyva dėl komandiruojamų darbuotojų ir jų atlyginimų. Išklausėme po minutę trukusius pasisakymus. Tikėjomės matyti pilną salę parlamentarų, bet mūsų nuostabai to nebuvo. Lauke buvo susirinkęs didžiulis protestuojančių žmonių būrys.

Taip pat stebėjome Gvinėjos prezidento iškilmingą sutikimą ir klausėmės jo kalbos.

Vakare visi kelionės dalyviai Europos Parlamento narės Vilijos Blinkevičiūtės buvo pakviesti artimiau pabendrauti ir pavakarieniauti, už ką esame labai dėkingi. Visi gavome dovanų su mūsų partijos simbolika.

Kelionės metu lankėmės įvairiuose muziejuose, dalyvavome degustacijose, lyno keltuvu kėlėmės per Mozelio upę, laivu plaukėme gražiausiais Strasbūro rajonais, gėrėjomės Europos senąja architektūra.

Parengė bičiulė Laimutė Gončaruk

R.Jakelaitienė. Agrokomisija – cirkas be pinigų!

Žemės ūkio tematikai vis netylant Seimo koridoriuose, norisi iš politikų konstruktyvios diskusijos šia tema, o ne agrokomisijų cirko. Šiame straipsnyje norėčiau pateikti daugiau duomenų Europos Sąjungos mastu tam, kad geriau suprastume, kokie pažeidžiami esame ir kokia mažutė mūsų vidaus ekonomika, lyginant ją su išsivysčiusiomis ES šalimis, jau nekalbant apie drastiškai mažėjantį gyventojų skaičių, todėl labai svarbu nešvaistyti energijos ir laiko šalutiniams reiškiniams, o susikaupti ir dirbti kryptingai: vardan tos – Lietuvos!

Neabejotinai, ūkininkavimą, kaip ir daugelį kitų verslo šakų, iš esmės pakeis (jau keičia) skaitmeninė technologinė revoliucija, kuri, tikiu, bus tokia pat reikšminga, kai kažkada arklius pakeitė žemės ūkio mašinos. Todėl labai svarbu nepramiegoti visų šių inovacijų, kurios turėtų esminės įtakos mūsų šalies žemės ūkio pažangai. Pastebėtina, kad žemės ūkyje didžiausią pažangą, o kartu ir didžiausią žemės ūkio produkcijos vertę iš hektaro, kuria šios šalys: Nyderlandai, Belgija, Vokietija, Prancūzija, Danija ir kt. Todėl toliau norėčiau apžvelgti šių šalių pasiekimus žemės ūkyje ir kartu juos palyginti su mūsų šalies situacija. Taip pat, esu įsitikinusi, jog labai svarbi ir Lenkijos situacija šiame sektoriuje. Juk mūsų ūkiams su jų pagaminta produkcija tenka nuolat konkuruoti ne tik bendrojoje, bet ir vidaus rinkoje, todėl svarbu, kokias skatinimo priemones, apmokestinimo sistemą taikome savo šalyje, koks visų institucijų, mokslo įstaigų indėlis mūsų ūkių pažangai?                                                                                                                                          Lentelė Nr. 1

ES valstybė narė Bendras žemės ūkio naudmenų plotas (1000 ha) Standartinė produkcija (mln. Eur)2013 m. SP hektarui (1000 Eur) Gyventojų skaičius (1000)2016 m. BVP   (mln Eur)2016 m. BVP vienam gyventojui(Eur)2016 m.
Nyderlandai 1 848 20 498 11 095 16 979 697,219 40,900
Belgija 1 308 8 407 6 428 11 311 421,974 37,400
Vokietija 16 700 46 252 2 770 82 175 3,132,670 37,900
Danija 2 619 9 580 3 657 5 707 276,805 48,300
Lenkija 14 410 21 797 1 513 37 967 424,581 11,000
Lietuva 2 861 1 919 671 2 888 38,631 13,500

Lentelė sudaryta pagal Eurostat duomenis.

Taigi, iš Lentelėje Nr. 1 pateiktų duomenų aiškiai matyti, kad išsivysčiusių šalių rodikliai ženkliai (švelniai tariant) viršija mūsų pasiekimus, todėl norint geresnių rezultatų šiame sektoriuje būtina aiški žemės ūkio strategija bei politinė valia moksliškai pagrįstiems sprendimams. Manau, labai svarbu suvokti savo konkurencines galimybes, žinoti kaimyninių šalių trūkumus ir privalumus, jų poreikį žemės ūkio produkcijos importui. Ypatingai akcentuočiau Skandinavijos šalis, kadangi jose didelė gyventojų perkamoji galia, todėl žinant žemės ūkio produkcijos importo poreikį, būtų galima orientuoti mūsų šalies ūkius dėl produkcijos eksporto. Stambūs augalininkystės ūkiai mažai tikėtina, kad tuo domėtųsi ir diversifikuotų savo veiklą (sodininkystė, uogininkystė ar kt.), todėl čia matyčiau galimybes smulkiems ir vidutiniams ūkiams, jų partnerystei.

 

Dažnai tenka bendrauti su žemdirbių bendruomenės atstovais. Nuolat kalbu apie galimybes pasinaudoti parama pradedant ekonominę veiklą ar ją diversifikuojant kaimo vietovėse. Deja, sulaukiu daug kritikos, kad parama (kalbu apie smulkiuosius ūkininkus) jiems nepasiekiama, kaip ir šių ūkių kreditavimas. Todėl siūlyčiau ieškoti bendrų sprendimų smulkiųjų ir vidutinių ūkių paskatoms sudaryti. Atkreipčiau dėmesį į Žemės ūkio paskolų garantijų fondo veiklos peržiūrėjimą, labiau norėtųsi, kad pastaroji būtų nukreipta į smulkius ir vidutinius ūkius, ypatingai jaunuosius ūkininkus. Taip pat, manau, tikslinga būtų sukurti Fondo bendradarbiavimo modelį kartu su kaimiškųjų rajonų savivaldybėmis ir taip priartinti šio Fondo paslaugas arčiau žemdirbių, sukuriant mikrofinansavimo sistemą. Klaidžiojant kuris iš ūkių yra smulkus, vidutinis ar stambus ūkis, siūlyčiau nesiblaškyti, o vadovautis tais pačiais kriterijais, kuriuos taiko VMI ir SODRA ūkių apmokestinimo tikslais: mokesčių, mokestinių lengvatų apskaičiavimo, statistikos tikslais valdos grupuojamos pagal dydį į keturias grupes:

 

2017-01-01 Asmenų EDV (pateikiamos tik aktyvios valdos)
EDV < 2 2<= EDV < 4 4 <= EDV < 14 14 <= EDV Pensinio amžiaus
Iš viso Lietuvoje 140115 17427 11655 7678 63288

Daugiau apie EDV http://sodra.lt/lt/situacijos/esu-ukininkas-verciuosi-individualia-zemes-ukio-veikla-ir-esu-pvm-moketojas.

Ūkininkai, kurie yra GPM mokėtojai ir Jų žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis yra 4 ekonominio dydžio vienetai (EDV) ir didesnis, nuo 2017 m. draudžiami: pensijų, ligos, motinystės draudimu.

 

Taigi ūkiai, patenkantys į 4 <= EDV < 14 intervalą ir mokantys nurodytus mokesčius į biudžetą, – tai prekiniai ūkiai, kurie, mano įsitikinimu, arčiausiai smulkaus ir vidutinio ūkio atitikmens. Todėl šių ūkių konkurencingumui didinti būtinas politikų dėmesys ir atitinkami sprendimai dėl tiesioginių išmokų perskirstymo bei paramos schemų. Taip pat mano jau minėtas Žemės ūkio paskolų garantijų fondas čia galėtų pasitarnauti, pasiūlant mikrofinansavimo sistemą pastariesiems.

 

Kiekvienos šalies konkurencines sąlygas nusako ir ūkių struktūra, taip pat šalyje dominuojanti žemės ūkio specializacija – ūkių tipas pagal gaminamą produkciją. Pavyzdžiui, Nyderlanduose gerai išvystytas žemės ūkis pasižymi dideliu produktyvumu: daržovių, vaisių, gėlių, taip pat pieno sektorius. Panaši situacija ir Belgijoje, tik čia dar ryškus mėsos gamybos sektorius. Vokietijoje dominuoja pieno, kiaulienos, paukštienos sektoriai, Danijoje – kiaulienos, pieno gamyba, Lenkijoje – pieno, paukštienos sektoriai. Lietuvoje grūdų ir aliejinių augalų gamyba yra didžiausia. Svarbu paminėti, kad Lietuvoje besitraukiantis pieno sektorius kažkodėl sėkmingai plečiamas senbuvėse valstybėse narėse, todėl tenka apgeilestauti, kad vis dar nesurandami tie sprendimai, kurie sustiprintų mūsų šalies pieno sektorių. Žemiau pateikiu informaciją apie ūkių pasiskirstymą pagal intervalus:

Vidutinis ūkio dydis ir pasiskirstymas pagal intervalus, 2013 m.

ES valstybė narė Bendras žemės ūkio naudmenų plotas (1000 ha) Ūkių (fizinių ir juridinių asmenų) skaičius Ūkio vid. dydis, ha <49,9 ha 50 iki 99.9 ha >100 ha
Nyderlandai 1 848 65 790 28,1 54 120 9 280 2 390
Belgija 1 308 37 340 35,0 28 620 6 530 2190
Vokietija 16 700 282 160 59,1 196 780 50 220 35 160
Danija 2 619 37 370 70,1 24 110 5 380 7 880
Lenkija 14 410 1 421 550 10,1 1 390 030 20 570 10 950
Lietuva 2 861 171 720 16,7 161 940 5 100 4 680

Lentelė sudaryta pagal Eurostat duomenis.

 

Akivaizdu, kad mūsų šalyje dominuojant augalininkystės ūkiams, toliau ženkliai mažės ūkių, ypatingai smulkiųjų, skaičius. Tačiau žemės ūkio indėlis dėl skurdo mažinimo yra kur kas reikšmingesnis nei žemės ūkio sukuriama pridėtinė vertė. Todėl natūriniams arba dar vadinamiems šeimos ūkiams svarbiau užtikrinti jų gyvybingumą. Tuo tarpu prekiniams ūkiams, kurie kuria darbo vietas ir prisiima įvairius įsipareigojimus, turi būti sudarytos atitinkamos mokestinės sąlygos bei paramos taikymo schemos.

 

Taigi, apibendrinant dar kartą noriu atkreipti dėmesį į paminėtų valstybių išsivystymo lygį, ypatingai jose sukuriamą aukštą žemės ūkio produkcijos vertę iš hektaro, taip pat į gerai jose išvystytą žemės ūkio produkcijos eksportą. Todėl ne agrokomisijas kurkite, mieli politikai, o ieškokime tų sprendimų, kurie stiprintų mūsų šalies žemės ūkio sektorių. Už Bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimą atsakingi politikai turi užtikrinti, kad ūkininkavimas būtų patraukli veikla jaunajai kartai, kadangi pastaroji yra imliausia inovacijoms ir skaitmeninėms technologijoms.

 

Todėl smulkiųjų ir vidutinių ūkių skatinimo priemonių sukūrimas – mikrofinansavimas, avarinė melioracijos įrengimų būklė, laukiantys nauji iššūkiai pieno sektoriuje, besipliačiantis afrikinis kiaulių maras ir kitos problemos yra kur kas svarbesnės už agrokomisijų veiklą.

 

  1. Jakelaitienė. Šakių rajono savivaldybės tarybos narė, socialdemokratė

Susitikimas su aktore D.Kazragyte – dovana naumiestiečiams

Kovo 16 d. LSDMS Šakių klubo pirmininkės Ilonos Leleivienės kvietimu Kudirkos Naumiestyje viešėjo žinoma aktorė ir knygų autorė Doloresa Kazragytė. Į susitikimą kartu atvyko LSDP Šakių skyriaus pirmininkas Viktoras Lebedžinskas.

Nors aktorė jau garbaus amžiaus, tačiau net ir vaidindama Kauno dramos teatre, randa laiko susitikti su žiūrovais kitoje aplinkoje. Pamatyti mūsų legendą susirinko didelis būrys įvairaus amžiaus naumiestiečių. O išgirsti ir pamatyti tikrai buvo ką: Doloresa vaidino kūrinių ištraukas, dalinosi gyvenimo prisiminimais, juokavo. Kvietė žmones būti geresniais, gyventi vadovaujantis Dievo įsakymais. Pagarbą ir pasigėrėjimą kelia jos meilė gimtinei, paprastumas, neprisirišimas prie materialinių turtų. Aktorė nuoširdžiai prisipažino, kad ir turėdama didelę patirtį kiekvieną kartą nugali baimės jausmą prieš įžengdama į sceną. Doloresa Kazragytė – tai žmogus, kuris galėtų būti pavyzdžiu mums visiems: matyti šalia esantį, kenčiantį, paslydusį, suklupusį, alkaną ir pasidalinti su juo žmogiška šiluma ir duonos kąsniu. Aktorė energijos semiasi kelionėse, o greitu laiku trečią kartą vyks į Izraelį, kur randa peno ne tik kūnui, bet ir sielai.

Susitikimo pabaigoje šeimininkai aktorei įteikė pavasarinių gėlių puokštę, o Laimutės Gončaruk dovana labai nustebino ir sujaudino gerbiamą viešnią: ji padovanojo šimtamečio ąžuolą „vaiką“, mažą žalialapį ąžuoliuką, kurį Doloresa žadėjo pasodinti ir puoselėti savo sodyboje Aukštaitijoje.

Po susitikimo nusidriekė nemaža eilė norinčių įsigyti naujausią Doloresos Kazragytės knygą „Švytintis rūkas“ su įrašytu aktorės palinkėjimu. Tai buvo puiki dovana naumiestiečiams šiais reikšmingais Lietuvai metais.

Panašūs susitikimai su aktore numatyti ir kitose rajono vietose.

Kviečiame visas moteris prisijungti prie LSDMS Šakių klubo veiklos, realizuoti savo idėjas ir kokybiškai praleisti laisvalaikį. Prašome kreiptis į Iloną Leleivienę, tel. Nr. 8 616 17960, arba Kristiną Lebedžinskienę, tel. Nr. 8 686 93918.

 

Vaikų dienos centruose – pokalbiai apie Lietuvą

Šakių skyriaus bičiuliai prisijungė prie Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos organizuojamo projekto „ESU LIETUVA“.

Projekto tikslas – puoselėti vaikų dienos centrų auklėtinių lietuvybę, ugdyti jų pilietiškumą ir kartu su jais piešiant Lietuvą pakalbėti apie tai, kas yra Lietuva, kodėl ją mylime ir kaip ją galime visi kartu puoselėti.

Kovo 8 d. toks susitikimas surengtas Kudirkos Naumiesčio vaikų dienos centre. Vaikai, vadovaujami mokytojos Sigitos Žaganevičienės, piešė Lietuvą, ir su gimnazijos direktoriumi Romu Eikavičium kalbėjosi apie Lietuvą. Taip pat vaikai lankėsi Vinco Kudirkos muziejuje, kuriame eksponuojama paroda „Sūduviai – Vasario 16-osios Akto signatarai“ ir dalyvavo Kovo 11-osios renginiuose gimnazijoje ir miestelyje.

Kovo 12 d. prezidiumo narė Jurgita Savickienė lankėsi Šakių vaikų dienos centre. Kartu su vaikais kalbėjosi apie Lietuvą, kas ją simbolizuoja, kokie svarbiausi Lietuvos objektai, diskutavo apie laisvę, nepriklausomybę. Vaikai piešė Gedimino kalną, Televizijos bokštą, pasienį, Lietuvos vėliavą. Buvo smagu bendrauti ir matyti, kiek daug vaikai žino apie gimtinę ir kaip išreiškia savo mintis ir jausmus piešiniuose.

Tokius susitikimus planuojama organizuoti ir kituose Vaikų dienos centruose.

 

 

 

 

Skyriaus strateginio planavimo mokymai

Vasario 27 d. Šakių skyriaus prezidiumo nariai dalyvavo skyriaus strateginio planavimo mokymuose, kuriuos vedė LSDP skyrių veiklos organizatorė Zita Eidukaitytė.

Aptarti pagrindiniai skyriaus tikslai, organizacinė struktūra, pirmininko, pavaduotojų, atsakingojo sekretoriaus funkcijos, pavaldumas ir atskaitomybė, asmenų, atsakingų už finansus, viešuosius ryšius (vidinę ir išorinę komunikaciją), organizacinius reikalus bei sekretoriaus funkcijos, narių motyvacija, pradėta atlikti SSGG (SWOT) analizė.

Sveikinimas Kovo 11-osios proga

Mieli bičiuliai,

Nepriklausomybė – didžiausias ir brangiausias turtas. Gerbkime ir saugokime tai, ką kartu iškovojome, – Lietuvos laisvę. Kasdieniais darbais ir tikėjimu įrodykime meilę Tėvynei. Būkime verti savo iškovotos laisvės.

Nuoširdžiai sveikinu su Kovo 11-ąja – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena.

 

Viktoras Lebedžinskas

LSDP Šakių skyriaus pirmininkas

 

Sveikinimas Vasario 16-osios proga

Mieli bičiuliai,

Nuoširdžiai sveikinu su Vasario 16-ąja. Didžiuokimės ir džiaukimės galėdami gyventi ir kurti laisvoje šalyje, nepraraskime tikėjimo savo valstybe, suraskime stiprybės išgyventi sunkumus, išmokime džiaugtis mažomis ir didelėmis pergalėmis.

Tegul Vasario 16-osios šimtmetis įkvepia mus visus naujo šimtmečio prasmingiems darbams ir kilniems siekiams.

Tebūna Lietuvos gimtadienis kiekvieno iš mūsų širdyse!

 

Nuoširdžiai,

Pirmininkas Viktoras Lebedžinskas

 

R. Jakelaitienė. Žemės ūkio politika Lietuvoje – viena deklaruojama, kita daroma

Džiugu, kad pastaruoju metu žemės ūkio tema yra viena aktualiausių, tik gaila, kad viso to kontekstas yra ne toks jau ir džiuginantis, dar liūdniau, pasekmės yra stipriai pažengusios, todėl būtina politinė valia, moksliškai pagrįstiems sprendimams šiame sektoriuje.

Ne veltui paminėjau mokslu pagrįstus sprendimus, o ne politikų ribotą įsivaizdavimą apie tai kuria linkme turi judėti žemės ūkis. Pastarųjų supratimą dar labiau riboja interesai, dar blogiau, kai valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis p. Ramūnas Karbauskis (didžiausias Lietuvos žemvaldys) bei daugelis šiai politinei jėgai priklausančių Seimo narių turi esminės įtakos žemės ūkiui priimamiems įstatymams, jų įgyvendinimui, todėl mažai tikėtina, kad užteks politinės valios, esminėms smulkiųjų ir vidutinių ūkių paskatoms stambiųjų sąskaita.

Teko stebėti LRT Forumo diskusiją apie žemės ūkį, kurio svečiai – dabartinės politikos formuotojai, įgyvendintojai, smulkiųjų ūkininkų atstovai bei mokslo srities atstovė gerbiama Rasa Melnikienė, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorė.

Tikėjausi konstruktyvios diskusijos ir aiškios Žemės ūkio ministro p. Broniaus Markausko pozicijos dėl situacijos žemės ūkyje. Įspūdis toks, kad šiuo metu priiminėjami įstatymai ar jų pakeitimai yra skuboti, atliepiantys į žiniasklaidos sukeltą triukšmą. Apie daugelį iškeltų į viešumą problemų, kaip patys valdžios atstovai prisipažįsta, jiems yra senai žinoma, tačiau iniciatyvos jas spręsti stokojama (matyt, taip patogu, kaip yra)…

Ne kartą diskusijoje politikos formuotojų buvo išsakyta mintis, kad blogybė yra tai, jog juridiniams asmenims apskritai buvo leista įsigyti žemės ūkio paskirties žemės (nuo 2004 m), kėlė nuostabą. Tai norėčiau priminti ponams Konstitucinio Teismo nutarimą (2006 m.), kuriame konstatuotakad tarp juridinių ir fizinių asmenų, siekiančių įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, kuri būtų naudojama žemės ūkio veiklai, nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kurie pateisintų leidžiamos įsigyti nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemės plotų skirtingus maksimalius dydžius. Kitaip tariant, tiek fiziniai, tiek ir juridiniai asmenys, siekiantys įsigyti žemės ūkio paskirties žemės yra lygiaverčiai.

Taigi politikai tokiais pasisakymais diskriminuoja juridinius asmenis, toliau priešina juos su fiziniais asmenimis (ūkininkais), skleidžia menkinančio pobūdžio informaciją apie vieną iš efektyviausių veiklos formų (juridinius asmenis), kurių dėka sukurtos gerai apmokamos darbo vietos, jų pastangomis kuriama pridėtinė vertė teikia naudą ne tik valstybei ar savivaldybei, bet ir turi didelės įtakos tos kaimiškosios vietovės gyventojų gyvenimo kokybei.

Nutarime taip pat pabrėžta, jog maksimalaus dydžio nustatymas (šiuo metu jis yra 500 ha, išskyrus gyvulininkystės ūkiams) gali būti viena iš priemonių, sudarančių prielaidas racionaliai valdyti žemės ūkio paskirties žemę, išsaugoti dirbamos žemės ūkio paskirties žemę, tinkamai plėtoti žemės ūkio verslą, skatinti sąžiningą konkurenciją žemės ūkyje, neleisti monopolizuoti gamybos ir rinkos ir pan.

Todėl atsižvelgus į šią Konstitucinio Teismo nuostatą rimtų abejonių kelia p. R. Karbauskio deklaruojamos moralinės vertybės, rodomas pavyzdys, mat pasinaudojant įstatymų spragomis (dėl susietų asmenų apibrėžimo), naudojamos schemos ir taip įgyjami didesni nei maksimalūs žemės ūkio paskirties žemės sklypai.

Tenka apgailestauti, kad dėl kelių kraštutinių pavyzdžių (deja, pakankamai reikšmingų savo mastu), kenčia ir tie juridiniai asmenys, kurie nieko bendro neturi su siekiu monopolizuoti rinką.

Norėčiau atkreipti dėmesį, jog didelė problema yra egzistuojanti statistinė informacija apie fizinius asmenis (ūkininkus), kuri neleidžia objektyviai jų įvertinti, nes informacija nėra vieša, kaip kad juridinių asmenų.

Kita vertus, tam yra Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas ir begalė kitų registrų, kuriais disponuoja valstybinės institucijos, kurios teikia pagrįstą ir objektyvią informaciją bei pasiūlymus politikams, tik gaila, kad į tai retai atsižvelgiama priimant politinius sprendimus, vis tik dažniau, pasiriamama kraštutiniais idėjos-situacijos vertinimais, dėl kurių nukenčia visas žemės ūkio sektorius.

Pažymėtina, kad didžioji dalis žemės Lietuvoje yra valdoma nuomos ar panaudos pagrindais, todėl sudarius atitinkamas sąlygas smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams, tai yra jas pagerinus (tiek tiesioginėmis išmokomis, tiek ir parama investiciniams projektams), esu įsitikinus, kad visa tai esmingai keistų situaciją žemės ūkyje.

Žemės ūkis tai nėra vien tik javų ir rapsų auginimas, galima ir su santykinai nedideliu žemės plotu kurti pridėtinę vertę. Tik ar užteks politinės valios ir išminties mūsų politikams toms paskatoms sudaryti, remiantis mokslo pagrįstais sprendimais?

Pagal www.lsdp.lt informaciją