Socialdemokratai – už NSGK išvadas, tačiau prieš žiniasklaidos laisvės ribojimus

Seimo socialdemokratų partijos frakcija pritarė Seimo Nacionalinio saugumo komiteto išvadoms. Vis dėlto, socialdemokratai balsavo iš esmės ne dėl konkrečių išvadų, o dėl esminės nuostatos, pripažindami, kad valstybėje yra rimtų problemų dėl politinės korupcijos ir kad negalima taikstytis su esama situacija. Tačiau tuo pat metu socialdemokratai neketina nutylėti ir taikstytis su tuo, kaip vyko šis tyrimas.

„Selektyvus tyrimo objektų pasirinkimas, bandymas politizuoti kai kuriuos aspektus, pateikti populistiniai siūlymai, varžantys spaudos laisvę arba dėl milijardų išieškojimo be teisinio pagrindo, labiau panašūs į prasidėjusią rinkimų kampaniją negu į nuoseklų ir gilų parlamentinį tyrimą“, – iš Seimo tribūnos pasisakė LSDP frakcijos vardu kalbėjusi Seimo narė Rasa Budbergytė.

Socialdemokratų frakcijos nariai prieštarauja išvadų punktui dėl visuomenės informavimo priemonių licencijavimo, kuris varžytų spaudos žodžio laisvę, žmonių teisę gauti informaciją, taip pat sudarytų prielaidas politinės valdžios institucijoms manipuliuoti žiniasklaida.

Pagal www.lsdp.lt informaciją

Socialdemokratai nepritaria siūlomai pensijų reformai: ji nemažina pensininkų skurdo

Socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija nepritaria Seime pateiktai pensijų reformai: ji tik didina pensininkų skurdą, dar labiau didina atskirtį visuomenėje tarp turtingųjų ir mažas pajamas gaunančių, be to, ji palanki privatiems fondams.

Socialdemokratai laikosi nuomonės, kad reforma nemažina pensininkų skurdo, atvirkščiai, mažėjant įmokoms į „Sodrą“, yra mažinamos pensijų didinimo galimybės. Jau dabar kas antras pensininkas gyvena žemiau skurdo ribos arba balansuoja ant jos.

Antra, ne visi žmonės sugebės pasinaudoti galimybe atsisakyti dalyvauti II-os pakopos pensijų fonduose, dėl to vėliau gali finansiškai nukentėti  ir net nesuprasti, kodėl gauna mažesnę pensiją iš „Sodros“.

Bazinės pensijos perkėlimas į biudžetą būtų teisingas tuo atveju, jeigu dėl biudžeto pinigų pensininkai neturėtų konkuruoti su mokytojais, kultūros, socialiniais ir kitais viešojo sektoriaus darbuotojais, gaunančiais algas iš biudžeto.

„Iš reformos išlošia tik patys turtingiausieji, kuriems pritaikomos „Sodros“ įmokų lubos, tuo tarpu „Sodra“ ir iš jos pensijas gaunantys pralošia, netenkama 2 procentų įmokų ir dalies įmokų iš turtingųjų“, – sakė LSDP frakcijos seniūnas J. Olekas.

Beje, LSDP taryba dėl siūlomos pensijų reformos yra priėmusi rezoliuciją, kuria reiškia nepritarimą siūlomiems pakeitimams.

Pagal www.lsdp.lt informaciją

Žinios iš Europos Parlamento: naujasis ES biudžetas, komandiruojami darbuotojai ir nauji žemės ūkio politikos reglamentai

Šią savaitę karšta buvo ne tik Lietuvoje, bet ir Strasbūre, kuriame vyko plenarinė sesija.

Norėtume pažymėti, kad gegužės 2 d. Europos Komisijos pateikti būsimo biudžeto duomenys klaidina ir ne iki galo atspindi karpymus, kuriuos patirs Europos Sąjungos regionai ir žemės ūkis. Mūsų vertinimu, priėmus būsimo biudžeto projektą be pakeitimų, ES regionai netektų 10 proc., o žemės ūkis – 15 proc. paramos palyginti su dabartiniu finansavimu, o tai yra nepriimtina. Siūlymas reformuoti Sąjungos biudžeto pajamų sistemą ir įvesti tris papildomus finansavimo šaltinius, paremtus įmonių pelno mokesčiu, apyvartinių taršos leidimų prekybos pajamomis ir plastiko mokesčiu. Tai padėtų sumažinti atskirų valstybių įnašą, skaičiuojamą pagal jų bendrąjį nacionalinį produktą. Primename, kad derybos dėl naujo biudžeto turi apimti tiek jo pajamas, tiek išlaidas, o be pakankamos pažangos derantis dėl pajamų negalėsime pritarti būsimam Europos Sąjungos biudžetui.

Džiugu, jog balsų dauguma sutarėme dėl komandiruojamų darbuuotojų taisyklių atnaujinimo. Jau dabar Europos Sąjunga komandiruojamiems darbuotojams užtikrina bent minimalų priimančiosios šalies darbo užmokestį, taip pat maksimalų darbo ir minimalų poilsio bei atostogų laiką. Atnaujintos taisyklės reikalauja komandiruotiems darbuotojams taikyti tas pačias darbo užmokesčio taisykles kaip ir vietiniams darbuotojams, dirbantiems tokį patį darbą.

Darbuotojas galės būti komandiruotas ne ilgiau nei metams su galimybe pratęsti šį terminą dar pusmečiui. Po to jis praras laikinojo darbuotojo statusą ir jam bus taikomos visos priimančiosios šalies darbo teisės nuostatos.

Būsimoji žemės ūkio politika turi padėti ūkininkams prisitaikyti prie naujų aplinkosaugos reikalavimų, skatinti inovacijas bei naujus ūkininkavimo būdus ir užtikrinti aukščiausios kokybės produkciją. Todėl svarbu ir toliau išlaikyti pakankamą Europos Sąjungos paramą. Po 2020 m. bendroji žemės ūkio politika turėtų tapti lankstesnė ir geriau pritaikyta kiekvienos valstybėms poreikiams. Nemanome, kad tokia politika turėtų būti visiškai grąžinta valstybėms, nes tai iškreiptų konkurenciją vidaus rinkoje. Raginame teisingiau apskaičiuoti tiesioginių išmokų dydį atskirose valstybėse pagal objektyvius kriterijus, pavyzdžiui, gaunamos paramos lygį, gamtines sąlygas, bendrą gyvenimo lygį bei gamybos sąnaudas.

2017 m. pabaigoje su Europos Sąjungos Taryba neformaliai suderintos taisyklės suteiks galimybę taikyti didesnius tarifus Sąjungos nepriklausančių šalių produkcijai, kuri subsidijuojama arba dempinguojama. Mums pavyko užtikrinti, kad naujieji tarifai atsižvelgtų į tarptautinių socialinių ir aplinkosauginių sutarčių įgyvendinimo kaštus. Dempinguojamų gaminių, kurie pagaminti nesilaikant šių sutarčių importo tarifai galės būti didesni. Kartu trumpės antidempingo bylų tyrimo laikas, į procesą galės įsitraukti darbuotojų profesinės sąjungos, o smulkiajam ir vidutiniam verslui bus sukurta atskira pagalbos sistema tiriant dempingo atvejus.

Apie 5-12 proc. šalių viduje ir net 30-50 proc. tarpvalstybinėje prekyboje cirkuliuojančių naudotų automobilių odometrų duomenys yra suklastoti. Europos Sąjungos valstybės turi būti įpareigotos sukurti jose registruotų automobilių odometrų duomenų bazes ir jas susieti. Naudotų automobilių pirkėjai galėtų jose patikrinti transporto priemonės ridą nepriklausomai nuo valstybės, kurioje ji įsigyjama. Kadangi ridos klastojimas turi įtakos kelių eismo saugumui, europarlamentarai siūlo visoms valstybėms numatyti baudžiamąją atsakomybę už tokius veiksmus. Šiuo metu 26 Europos Sąjungos valstybėse draudžiama klastoti odometro duomenis, tačiau tik šešiose už tai taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Europos Parlamento narės Vilijos Blinkevičiūtės biuro informacija

Pagal www.lsdp.lt informaciją

Seimo opozicija aplinkos ministrui reiškia nepasitikėjimą: K.Navickas su pareigomis nesusitvarko

Seimo Socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija surinko 34 Seimo narių parašus aplinkos ministro Kęstučio Navicko interpeliacijai ir teikia juos Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui. Nepasitikėjimą „valstiečių“ deleguotu ministru reiškia įvairių frakcijų atstovai, taip pat – ir valdančiosios koalicijos narys.

„Mes, vertindami ministro K. Navicko nekompetenciją susitvarkyti aplinkos apsaugos sistemoje, teigiame, kad ministras turėtų būti atstatydintas dėl galimo buvusios darbovietės protegavimo, nesugebėjimo spręsti atliekų ir pakuočių tvarkymo, vadybos ir kompetencijos stygiaus, neišspręstų laukinės gyvūnijos ir daromos žalos gamtai problemų, nepasirengimo miškų reformai ir negebėjimo jos įgyvendinti“, – sako LSDP frakcijos seniūnas Juozas Olekas.

Seimo nariai teikia interpeliaciją ir reikalauja, kad ministras K. Navickas Seime atsakytų į pateiktus klausimus dėl galimo buvusios ministro darbovietės privilegijuoto finansavimo, dėl negebėjimo spręsti atliekų ir pakuočių tvarkymo problemas, dėl išryškėjusių vadybos ir kompetencijos stygiaus problemų, dėl negebėjimo efektyviai įgyvendinti miškų valdymo sistemos reformą.

LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad interpeliacija – būdas priversti ministrą atsakyti į klausimus, kurių jis vengia:

„Ministras neatsako į daugybę svarbių klausimų. Maža to, Vyriausybės valandoje, atsakinėdamas į Seimo narių klausimus, sakė netiesą. Neskaidrūs paties ministro interesai ir ryšys su buvusia darboviete irgi meta šešėlį ant jo veiklos. Pradėdami nepasitikėjimo procedūrą visų pirma siekiame, kad K. Navickas pateiktų atsakymus į visuomenei svarbius klausimus“.

Pagal Seimo Statutą, gavęs interpeliaciją, Vyriausybės narys privalo ne vėliau kaip per 2 savaites perduoti Seimo pirmininkui raštišką atsakymą, su kuriuo supažindinami Seimo nariai. Gavęs atsakymą į interpeliaciją, Seimas sesijos metu turi jį apsvarstyti savo posėdyje ne vėliau kaip per 5 darbo dienas.

Jeigu Seimo nutarimo dėl interpeliacijos projekte ministro atsakymas pripažįstamas esąs nepatenkinamas ir pareikštas juo nepasitikėjimas, tai toks nutarimo projektas gali būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma, numato Seimo Statutas.

Jeigu Seimo nutarimas dėl interpeliacijos priimamas, ministras, kuriam pareikštas nepasitikėjimas, privalo atsistatydinti.

Su interpeliacijos tekstu galite susipažinti čia.

Pagal www.lsdp.lt informaciją

Rasa Budbergytė. Šeimų pajamos didėja ir moterų dėka

Moterų ir vyrų atlyginimų skirtumai atspindi ne tik ekonominę ir socialinę nelygybę tarp lyčių. Mažesnes moterų pajamas neretai lemia tai, kad jos dirba du darbus, vienas kurių dažniausiai visiškai neapmokamas. Moterys prižiūri vaikus, pasiligojusius tėvus ar neįgalius šeimos narius, todėl galimybė siekti karjeros ir didesnio uždarbio tampa teorine, realiai neįgyvendinama.  Mūsų senstančioje visuomenėje tai neturi būti vien moterų problema. Jau neužtenka tik suprasti, kad moteris dažnai slegia dvigubo užimtumo našta. Valstybė privalo įgyvendinti įstatymus ir imtis kitų priemonių, kad mūsų moterys galėtų dirbti gerai apmokamą darbą, daryti karjerą, užsidirbti pensijai, o ne būtų priverstos imtis atsakomybės už vaikų ir senelių priežiūrą, o pačios skursti, ypač senatvėje.

Lietuvoje 25-34 metų amžiaus moterų darbo užmokestis yra 13,1 proc. mažesnis negu vyrų, o 35–44 metų amžiaus moterys šalyje uždirba 18,8 proc. mažiau nei vyrai. Vienišų moterų vidutinės pajamos yra net 20-30 proc. mažesnės nei vyrų. Be to, neretai vienišos moterys dar ir augina vaikus su minimalia jų tėvo pagalba ar visai be jos, todėl daugeliu atvejų jos pasmerktos ekonominiam skurdui.

Dėl vyrų ir moterų užimtumo lygio skirtumo per metus ES patiriamas 370 mlrd. eurų ekonominis nuostolis (tai negautos algos, socialinio draudimo įmokos, išmokos ir kt.). Dėl mažesnių algų, trumpesnio būtinojo darbo stažo moterys gauna mažesnes socialines išmokas ir pensijas. Lietuvoje moterys gauna 18 procentų mažesnes pensijas nei vyrai.

Dėl moterų ir vyrų algų nelygybės kalti ne vien darbdaviai. Darbo užmokesčio skirtumus nulemia ir tai, kad moterys dažnai atsisako karjeros ar kelti savo kvalifikaciją vien todėl, kad imasi prižiūrėti vaikus, pasiligojusius tėvus, neįgalius šeimos narius. Atrodo, kad taip mūsų visuomenėje įprasta – moteris velka dvigubą krūvį, dėl to mažiau uždirba ir gauna mažesnę pensiją.

Neretas vyras, ypač augintas tradicinėje patriarchalinėje aplinkoje, vengia šeimoje dalintis buities, vaikų auginimo pareigomis. Moterys dėl lyčių stereotipų, vaikų priežiūros pareigų priverstos dirbti mažiau apmokamuose darbuose, rinktis trumpesnę darbo.

Socialiniuose tinkluose dalijamasi tokiu požiūriu, kad „tik ištekėjusi moteris supranta, kad su santuokos liudijimu ji įgyja ir antrą darbo knygelę“. Bet ne tik šeimose vyrai moteris palieka su mažų algų ir šeimos rūpesčiais dorotis vienas. Mūsų valstybėje vis dar nėra veiksmingai funkcionuojančios sistemos, kuri nuimtų priklausomų asmenų priežiūrą nuo moters pečių. Vaikams, ypač lopšelinio amžiaus, tebetrūksta darželių, mokyklinio amžiaus vaikų užimtumas – vėlgi dažniausiai paliekamas jų mamų rūpesčiui, ligotų, neįgalių ar seno amžiaus žmonių globa – vis dar moterų rankose. Kol kas dideliu iššūkiu išlieka galimybė įpirkti auklių, privačių darželių ar slaugių paslaugas. Lietuvoje valstybės institucijose neretai sutinkamas požiūris, jog labiau „atsiperka“ investicijos į fizinę-socialinę aplinką, nei į ikimokyklinį ugdymą ir kokybišką vaikų priežiūrą. Taip brangios ar neprieinamos vaikų priežiūros paslaugos moteris įkalina namuose.

Nepakanka valstybėje ir infrastruktūros, kur nuolatinės slaugos poreikį turinčius žmones būtų galima laikinai ar nuolat apgyvendinti. Atokvėpio paslaugos praktiškai visose savivaldybėse tebėra neprieinamos, jau nekalbant apie kokybišką pagalbą į namus, lankomąją globą ir panašias paslaugas. Besisteigiančių privačių įstaigų vis dar nedaug. Dėl konkurencijos trūkumo jų paslaugos daugeliui šeimų yra per brangios. Be to, procesus smarkiai stabdo mūsų žmonių galvose įsigalėję stereotipai, tokie kaip: „niekas geriau vaiko neprižiūrės nei mama“, „senelių būstą paveldėti privaloma anūkams, bet ne kokiam nors pensionatui, o nukaršinsim ir namie“ ar panašūs.

Manau, kad senstančiai Lietuvos visuomenei teks suprasti, kad moterys-auklės ir moterys-slaugės – tai neleistina prabanga. Mūsų moterys ir yra tas rezervas, kuris galėtų sušvelninti įtampą darbo rinkoje ir prisidėti prie pajamų augimo šeimose ir šalyje.

Išplėsta vaikų, neįgaliųjų, pagyvenusių žmonių priežiūros infrastruktūra sukurtų ir naujų darbo vietų. Kalbant apie tas pačias moteris – dalis jų galėtų gauti pajamas už tas pačias ir šiandien teikiamas slaugos bei globos paslaugas, jos pagaliau gautų algą, joms kauptųsi darbo stažas.

Nepaisant naujų tendencijų darbo rinkoje dėl technologinių pokyčių, dauguma darbuotojų Europoje tebedirba pagal fiksuotą grafiką. Visuomenėje galioja aršūs stereotipai, kad bus piktnaudžiaujama susitarimais dėl lanksčių darbo sąlygų. Darbo sąlygų lankstumas, įskaitant nuotolinį darbą, darbovietėse sudarant geresnes sąlygas derinti profesinį ir asmeninį gyvenimą yra esminis žingsnis, kurį būtina įgyvendinti. Žmogus neturėtų atsisakyti darbo dėl to, kad tėvas ar motina patyrė insultą.

Darbdaviai turėtų suprasti, kad sudarydami sąlygas šeimos ir darbo reikalų derinimui jie gali gauti ekonominės naudos, nes tokiu atveju pakiltų darbo našumas, išaugtų darbuotojų lojalumas. Na, o tam tikrus padidėjusius kaštus įgyvendinant lankstesnį darbo grafiką ir, jei dėl to sumažėja gamyba, ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms, galėtų prisiimti kompensuoti valstybė. Europos Komisijos siūlomoje iniciatyvoje dėl dirbančių tėvų ir prižiūrinčių asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros yra kalbama apie galimybes valstybėms narėms kompensuoti kaštus per tikslines intervencines priemones, kurios leistų išlaikyti įmonių konkurencingumą.

Deja, nelygaus priežiūros pareigų pasidalijimo problema dėl atostogų kitiems priklausomiems giminaičiams prižiūrėti yra dar aštresnė. Sparčiai senstančioje visuomenėje turbūt reta šeima, kurios aplinkoje nėra priežiūros reikalaujančių asmenų, nes sirgdami ne viena lėtine liga jie negali patys savimi pasirūpinti. Tokių šeimų nariai tikrai žino, kad jų priežiūra yra labai sudėtinga ir tampa iššūkiu daugeliu prasmių.

Lietuvoje turime gerus įstatymus, pagal kuriuos atostogos ir išmokos yra vos ne dosnesnės nei Švedijoje ar kitose Šiaurės šalyse. Deja, lietuvės moterys, ypač studentės, neturi teisės gauti vaiko priežiūros išmokų (jos iš Sodros biudžeto mokamos tik socialiai apsidraudusioms), jei prieš tai yra niekur nedirbę. Reikia ištaisyti šią neteisybę, kad tokios išmokos būtų mokamos iš valstybės biudžeto.

Lietuvoje reikia sumažinti darbo rinkos sektoriuose ir tam tikrose profesijose esančią segregaciją (tam tikrą diskriminaciją). Moterys mažiau dirba gamyboje, inžinerijoje ir informacinių technologijų sektoriuose, kur kaip taisyklė mokami didesni atlyginimai. Švietimo sistema nuo ankstyvo amžiaus vaikų ugdymo turi skatinti mergaites vystyti visus savo gebėjimus, ugdyti skaitmeninį raštingumą ir skatinti imtis iniciatyvos bei lyderystės. Kur kas daugiau moterų galėtų ir turėtų kurti startuolius. Svarbu naikinti ir vertikaliąją segregaciją moterims (jos yra rečiau paaukštinamos tarnyboje, joms rečiau priskiriama valdymo atsakomybė) kuri ženkliai lemia vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus.

Pabaigti norėčiau optimistiškiau: Europos Centrinio banko vadovas Mario Draghi, besidžiaugdamas augančia ekonomika Europoje, pažymėjo, kad po ilgo sąstingio prasidėjusį namų ūkių pajamų augimą lėmė ir žymiai aktyvesnis moterų įsitraukimas į darbo rinką.

Rasa Budbergytė, Seimo narė, socialdemokratė

Pagal www.lsdp.lt informaciją

Seimas imasi LSDP frakcijos pataisų prieš žiaurų elgesį su gyvūnais

Seimas po pateikimo pritarė LSDP frakcijos narių Dovilės Šakalienės ir Lino Balsio pateiktoms įstatymų pataisoms, kuriose siūloma ne tik griežtinti bausmes už žiaurų elgesį su gyvūnais, bet ir uždrausti skriaudikams laikyti gyvūnus, įpareigoti juos dalyvauti smurtinio elgesio pataisos programoje, taip pat žiauriam elgesiui prilygina laukinių gyvūnų išnaudojimą cirke.

„Tyrimai rodo, kad žiaurus elgesys su gyvūnais absoliučia dauguma atvejų yra ankstyvame amžiuje patirto ar stebėto smurto pasekmė ar išraiška, todėl vienas iš būtinų poveikio elementų yra žmogaus elgesio keitimas, darbas su jo psichologinėmis problemomis. Pernelyg dažnai skriaudikai tiesiog nubaudžiami ir pamirštama, kad neišsprendus problemos iš esmės – ji kartosis“, – sako socialdemokratė D. Šakalienė.

„Būna, kad iš skriaudiko atimami gyvūnai, o jis susimoka baudą ir pareikalauja grąžinti gyvūnus, motyvuodamas, kad tai – jo nuosavybė. Dažniausiai su tais gyvūnais toliau su žiauriai elgiamasi. Žiauriai pasielgusiems su gyvūnais turėtų būti ribojama teisė ne tik grąžinti, bet ir įsigyti, laikyti kitus gyvūnus“, – teigia L. Balsys.

Baudžiamąjį kodeksą parlamentarai pasiūlė papildyti nuostata, kad tam, kuris žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino nuo trejų iki penkerių metų draudžiama įsigyti ir laikyti bet kokį gyvūną. Taip pat siūloma, kaip ir smurto prieš žmones atveju, įvesti kvalifikuojančias arba sunkinančias aplinkybes. Pavyzdžiui, kai gyvūno luošinimo ar žudymo faktas vykdomas mažamečių vaikų akivaizdoje, arba to akto vaizdai viešinami, platinami socialiniuose tinkluose. Tokios aplinkybės liečia ne tik gyvūną, bet daro ir didelę žalą visuomenei.

L. Balsys taip pat pasiūlė Seimui įstatymo pataisą draudžiančią laukinių gyvūnų naudojimą cirko pasirodymuose. Pasak Seimo nario, dažnai laukinių gyvūnų dresavimas taip pat prilygsta žiauriam elgesiui. Pavyzdžiui, kad meškutės išmoktų stovėti ant dviejų kojų, jos specialiai kaustomos grandinėmis už kaklo ir laikomos tokioje pozoje.

Seimas nusprendė toliau svarstyti LSDP frakcijos siūlymus dėl žiauraus elgesio su gyvūnais užkardymo.

Pagal www.lsdp.lt informaciją

A. Syso siūlymui didinti biudžetininkų algas Seimas pritarė ir svarstys toliau

Seimas po pateikimo pritarė ir ketina toliau svarstyti socialdemokrato Algirdo Syso pasiūlymą didinti darbo užmokesčio koeficientus 20 procentų kultūros, socialiniams, viešojo valdymo ir kitiems iš biudžeto atlyginimą gaunantiems valstybės bei savivaldybių darbuotojams.

„Darbo apmokėjimo sistema viešajame sektoriuje dabar iškreipta. Algos keliamos atskiroms darbuotojų grupėms – prokurorams, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) žvalgybos darbuotojams, užregistruotas projektas ir teisėjų algų kėlimui. Vieniems iš biudžeto buvo pridėta po kelis šimtus ar ir po visą tūkstantį eurų, kitiems – po kelis eurus prie algų, kurios apkarpytos nuo ekonominės krizės laikų“, – sako įstatymo projektą parengęs A. Sysas.

Viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimą nustato du dydžiai: bazinis darbo užmokestis (132,5 euro) ir konkretūs koeficientai. Todėl padidinus atskiroms grupėms koeficientą vidutiniškai 20 procentų, reikia tą patį padaryti ir su valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčiu. Po to visiems biudžetininkams galima būtų tolygiai kelti bazinį darbo užmokesčio dydį.

Valdančiųjų replikas, kad didinant biudžetininkų algas reikėtų peržiūrėti Vaiko pinigų ir kitų lengvatų finansavimą, socialdemokratas A. Sysas atremia, kad viešajame sektoriuje dirbantiems žmonėms pirmiausia derėtų mokėti deramas ir adekvačias algas, o ne siūlyti įvairias išmokas, pašalpas ar lengvatas.

Pagal www.lsdp.lt informaciją

Socialdemokratai siekia padidinti viešojo sektoriaus darbuotojų algas 20 procentų

Socialdemokratas Algirdas Sysas Seime užregistravo įstatymo projektą, kuriuo siūlo kultūros, socialinių, viešojo valdymo ir kitų iš biudžeto atlyginimą gaunančių valstybės bei savivaldybių darbuotojų darbo užmokesčio koeficientą padidinti 20 procentų.

„Įstatymo projektą rengti paskatino iškraipyta darbo apmokėjimo sistema Lietuvoje. Po to, kai valdantieji pakėlė algas atskiroms tarnautojų grupėms – prokurorams, STT žvalgybos darbuotojams, be to, užregistruotas ir projektas teisėjų algų kėlimui. Susidarė labai dideli skirtumai tarp tų pamalonintų pareigūnų ir visų kitų biudžetininkų, kurių algos buvo drastiškai sumažintos per krizę, o dabar pakeltos vos keliais eurais,“ – sako įstatymo projektą parengęs A. Sysas.

Viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimą nustato du dydžiai – bazinis darbo užmokestis (132,5 euro) ir konkretus koeficientas. Todėl padidinus atskiroms grupėms koeficientą vidutiniškai 20 procentų, reikia tą patį padaryti ir su valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčiu. Po to visiems biudžetininkams galima būtų didinti bazinį darbo užmokesčio dydį.

Įstatymo projektą ketinama pateikti Seimui svarstyti dar šį mėnesį. Jeigu Seimas pritartų – atlyginimai 20 procentų didėtų 250 tūkstančių valstybės ir savivaldybių darbuotojų.

Pagal www.lsdp.lt informaciją

J. Sabatauskas teisus – Aplinkos ministro draudimas įvežti naudotus automobilius pažeidė Konstituciją

Lietuvos vyriausias administracinis teismas pripažino, kad Aplinkos ministro įsakymas, uždraudęs Lietuvoje eksploatuoti kai kuriuos į Lietuvą atgabenamus naudotus automobilius ir motociklus, prieštarauja Konstitucijai, kurioje pasakyta, kad nuosavybė neliečiama, nuosavybės  ir ūkinės veiklos teises saugo įstatymai.

Dėl neteisėto ministro K. Navicko įsakymo į teismą kreipėsi Seimo narys socialdemokratas Julius Sabatauskas. Įsakymas įsigaliojo nuo 2017 metų liepos 1 dienos. Pagal jį kai kurie į Lietuvą įvežami naudoti automobiliai ir motociklai  buvo pripažįstami netinkamais eksploatuoti, praktiškai, naikintini.

„Dėl neteisėto ministro įsakymo nukentėjo tūkstančiai Lietuvos žmonių, kurie patyrė finansinę žalą. Įsigaliojus šiam įstatymui Lietuvos piliečių turtas  buvo praktiškai nurašytas į atliekas. Klausimas, kas dabar atlygins nuostolius tiems žmonėms, kurių automobiliai, buvo pripažintas šiukšlėmis?,“ – sako J. Sabatauskas.

Seimo socialdemokratų partijos frakcija mano, kad šiuo atveju už neteisėtus veiksmus turėtų atsakyti pats Aplinkos ministras sumokėdamas žalą patyrusiems piliečiams. Į ministrą Kęstutį Navicką ne kartą kreipėsi visuomenės atstovai, organizacijos ir verslo asociacijos, ministras buvo įspėtas, kad šis įsakymas neatitinka Lietuvos įstatymų. Socialdemokratai kelia klausimą dėl ministro K. Navicko kompetencijos.

Pagal www.lsdp.lt informaciją

Socialdemokratai kelia klausimą dėl apkaltos R. Karbauskiui

Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai nustačius, kad Seimo narys Ramūnas Karbauskis 5 kartą pažeidžia Viešų ir privačių interesų derinimo įstatymą – Seimo socialdemokratų partijos frakcija kelia klausimą dėl apkaltos R. Karbauskiui.

„Tariamės su kitais Seimo nariais, opozicijos frakcijų vadovais dėl bendros pozicijos. Juk jeigu vieną kartą nedeklaruotų – galima suprasti – gal pamiršo, neapsižiūrėjo. O dabar, kai žiniasklaida pakedena R. Karbauskio turtų reikalus, tuomet pavėluotai deklaruojama. Ramūnui Karbauskiui tai jau tapo sistema, o galbūt piktybiškai vengia deklaruoti interesus. Kam tuomet tas įstatymas, jeigu parlamentaras demonstratyviai jį ignoruoja?“ – sako Seimo socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Juozas Olekas.

VTEK tyrimo duomenys rodo, kad politikas VPIDVTĮ numatyta tvarka per 30 kalendorinių dienų terminą nedeklaravo keturių sandorių. Du iš jų – vieną pinigų dovanojimo sūnui ir vieną akcijų pirkimo iš UAB „Agrokoncernas“ – R.Karbauskis privalėjo deklaruoti iš karto, kai tapo Šiaulių rajono savivaldybės tarybos nariu 2015 m. Kitus du pinigų dovanojimo sandorius sūnums politikas sudarė jau eidamas Seimo nario pareigas – pernai lapkritį, – tačiau deklaravo tik šiemet sausį.

Pasak VTEK, Seimo nariams yra taikomi aukštesni veiklos skaidrumo ir atsakomybės standartai, nei paprastiems valstybės pareigūnams ar tarnautojams. Visuomenė turi pagrįstų ir teisėtų lūkesčių, kad Seimo nariai veikia laikydamiesi aukštesnių moralės ir tarnybinės etikos principų.

Pagal www.lsdp.lt informaciją