Premjeras tik dabar suprato, kad reikalavimai ministrui aukštesni nei ūkininkui?

Premjeras paskelbdamas, kad Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas turi atsistatydinti – vengia viešų kaltinimų vyriausybės nariui dėl Konstitucijos ir įstatymų nesilaikymo.

Šiandien Seimo socialdemokratų partijos frakcijos iniciatyva buvo surinkti opozicijos narių parašai Žemės ūkio ministro B. Markausko interpeliacijai Seime surengti. Netrukus po to premjeras paskelbė savo sprendimą, kad ministras turėtų atsistatydinti pats.

Socialdemokratai sveikina S. Skvernelį pagaliau suvokus, kad „ministrui tikrai keliami gerokai aukštesni reikalavimai nei eiliniam ūkininkui. Ir negali būti keliamos jokios abejonės tiek ministro, tiek pačios Vyriausybės veikla“. Vis dėlto apgailestaujama, kad premjerui prireikė net ne vienos savaitės suprasti, kad šių pažeidimų klausimas keliamas ne šiaip ūkininkui B. Markauskui, o ministrui B. Markauskui.

„Interpeliacija Žemės ūkio ministrui parengta, pasirašiusiųjų Seimo narių yra pakankamai. Kaip žinia, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijoje taip pat yra manančių, kad ministras B. Markauskas turi atsistatydinti. Rengiama interpeliacija norime pasakyti, kad vienareikšmiškai Konstitucijos ir įstatymų turi būti laikomasi, juk ministras davė priesaiką. Tuo tarpu premjeras taip ilgai nesupratęs, kad reikalavimai ministrui yra aukštesni nei ūkininkui tiesiog vengia Seimo kaltinimų savo vyriausybės nariui,“ – sako Seimo socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Juozas Olekas.

Pagal www.lsdp.lt informaciją

Gegužės 1 d., antradienį, 11:30 val. Lietuvos socialdemokratų partija kartu su profesinėmis sąjungomis kviečia švęsti Tarptautinę darbo dieną. Renginys vyks Vinco Kudirkos aikštėje, Vilniuje.

Tradiciškai, tačiau naujai. Su aiškia pozicija ir senais-naujais draugais. Tai ne tik šventė, tai proga mums visiems iš naujo suvienijus jėgas, kovoti už darbuotojus, jų teises ir tinkamus atlyginimus.

Nuo 11:30 lauksime Jūsų LSDP palapinėje, kur galėsite pabendrauti su partijos lyderiu Gintautu Palucku, taip pat dalyvaus Europos parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, Seimo LSDP frakcijos nariai Julius Sabatauskas, Algirdas Sysas, Dovilė Šakalienė, Antakalnio poliklinikos direktorius Evaldas Navickas, politologas Liutauras Gudžinskas, Medikų sąjūdžio narys Vytautas Kasiulevičius ir partijos atsakingasis sekretorius Linas Jonauskas. Nepasidiždžiuokite ir nesidrovėkite ateiti ir paklausti. Paklausti ir išgirsti. Išgirsti ir pakomentuoti.

Jums koncertuos puikūs jauni atlikėjai: „Justin 3″, Valda Ridikaitė, Deividas Valma ir “Skyders”!
Taip pat galėsite pasitikrinti žinias viktorinoje. Prizai, kava, saldainiai ir mes laukiame Jūsų!
Vyks diskusijos apie profesinių sąjungų vietą pilietinėje visuomenėje, taip pat svarstysime, kaip piliečių iniciatyvos keičia Europą.

Mažųjų renginio dalyvių lauks draugiška vaikų erdvė, o visus išalkusius vaišinsime kareiviška koše, arbata ir kava!
Negalite atkeliauti į Vilnių? Ne bėda! Panašūs renginiai vyks Klaipėdoje, Utenoje, Marijampolėje, Telšiuose, Mažeikiuose, Radviliškyje ir kituose Lietuvos miestuose.

Pagal www.lsdp.lt informaciją

„Valstiečiai“ melavo rinkėjams agitavę nepasirašyti CETA sutarties

Seime skubos tvarka bandomas ratifikuoti Kanados ir ES prekybos susitarimas (CETA), kuris suteiks daugiau galių stambioms korporacijoms veikti ES valstybėse narėse.

Socialdemokratai nepritaria Seime svarstomam Kanados ir ES prekybos susitarimui (CETA), nes jis kelia grėsmę valstybių savarankiškumui ir tiesia kelią transnacionalinių kompanijų įsigalėjimui.

Tuo tarpu Valstiečių ir žaliųjų sąjunga šiuo klausimu apgavo rinkėjus. Dabar Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai pareiškė, kad ratifikuos CETA su saugikliu apsaugančiu Lietuvą nuo GMO (genetiškai modifikuotų organizmų).

Pirmiausia Seimo Teisės departamentas R. Karbauskio ir kitų „valstiečių“ pateiktą nutarimą dėl apsaugos nuo GMO įvertino kaip nesukuriantį jokių teisinių pasekmių pačiam Kanados ir ES prekybos susitarimui.

Antra, Valstiečiai ir žalieji prieš rinkimus patys rinko parašus ir agitavo prieš CETA susitarimo pasirašymą, įspėdami Lietuvos gyventojus apie grėsmes: „Korporacijos turės teisinių mechanizmų stabdyti valstybės sprendimus sveikatos apsaugos srityje,“ – 2015 metais LVŽS socialiniuose tinkluose skelbė Dainius Kepenis.

„Valstiečių ir žaliųjų veidmainystė dėl CETA stebina. Akivaizdu, kad tapę valdančiaisiais „valstiečiai“ įgijo kitų interesų negu Lietuvos gyventojų sveikata ar korporacijų įsigalėjimo stabdymas,“ – sako socialdemokratas Algirdas Sysas.

Pagal www.lsdp.lt informaciją

Greitas žvilgsnis į Europos Parlamentą: Prancūzijos prezidento vizitas, lyčių lygybė žiniasklaidoje ir disusijos dėl Astravo atominės elektrinės

Prancūzijos prezidentas Emmanuel Macron šią savaitę viešėjęs Europos Parlamente, pristatė savo ES ateities viziją ir ragino stiprinti demokratija pagrįstą Europos suverenitetą. Likus metams iki Europos Parlamento rinkimų, E. Macron ragino „surengti tikrus europinius debatus“ bei kartu susitelkti pasaulinių krizių spendimui. Jis ragino įvertinti pasiekimus, kuriais ES gali didžiuotis pasaulyje.

Prezidentas sakė, kad turime kartu spręsti migracijos, klimato kaitos, energetinio saugumo klausimus. Jis kvietė kalbėtis su Rusija ir pritarė kai kurių europarlamentarų nuogąstavimams dėl „Nord Stream 2“ dujotiekio, pažymėjęs, kad šis projektas „pamina mūsų bendrą energetikos politiką“.

Dauguma EP frakcijų pirmininkų sveikino Europos idėją palaikančią Macron kalbą, ragino ES suteikti daugiau galių gynybos srityje ir kurti Europos armiją.

Labai džiaugiuosi, jog buvo priimta mano vadovaujamo komiteto pateikta rezoliucija. Nusprendėme, kad neatsižvelgiant į tai, kad žiniasklaidos srityje aukštojo mokslo diplomą turinčios moterys sudaro didelę darbo jėgos dalį, per mažai jų eina vadovaujamas ir aukščiausio lygio pareigas, todėl manome, kad teikiant viešas ir privačias žiniasklaidos paslaugas turėtų būti įsipareigojama užtikrinti moterų ir vyrų lygybę ir užkirsti kelią bet kokiai diskriminacijai. Taip pat, primename, kad ekonominiai argumentai negali būti dingstis ir toliau internete stereotipiškai vaizduoti lytis.

Raginame Komisiją ir valstybes nares remti moterų organizacijas, kurios aktyviai dalyvauja skatinant lyčių lygybę žiniasklaidoje. Taip pat, raginame Komisiją naudotis skaitmenine darbotvarke ir bendrosios skaitmeninės rinkos strategija ir geriau jas įgyvendinti, siekiant panaikinti didelę lyčių nelygybę IRT sektoriuje ir skatinti visapusiškai įtraukti moteris į šį sektorių, ypač kiek tai sietina su techninėmis ir telekomunikacijų srities profesijomis, taip pat skatinti moterų ir mergaičių švietimą ir mokymą IRT ir kitų gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos dalykų srityje.

Balsavimu nusprendėme, kad iki 2024 m. visi gyventojai privalės išrūšiuoti biologines atliekas. Taisyklės apribos ir į sąvartynus išmetamų buitinių atliekų dalį: 2035 m.  galės būti šalinama tik 10 proc. tokių atliekų. 2016 m. Lietuvoje buvo perdirbta 50 proc. atliekų, 18 proc. jų buvo sudeginta, o 31 proc. išmesta į sąvartynus. Labai džiaugiuosi, kad aptarėme ir maisto švaistymo problemą.  Šiuo metu maisto atliekos kasmet sudaro 89 mln. tonų, arba 180 kg vienam gyventojui. ES valstybės turės siekti, kad iki 2025 m. jų sumažėtų 30 proc., o iki 2030 m. – 50 proc. palyginti su 2014 m. kiekiu. Tam būtinos papildomos paskatos perskirstyti nepanaudotą maistą, taip pat aktyviau informuoti visuomenę apie maisto ženklinimo frazių „suvartoti iki…“ ir „geriausias iki“ skirtumą. Kad taisyklės įsigaliotų, dar turime sulaukti ES Tarybos pritarimo.

ES Paryžiaus klimato kaitos susitarime įsipareigojo iki 2030 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakas 40 proc. palyginti su 1990 m. Įgyvendindami šį įsipareigojimą, patvirtinome privalomus išlakų mažinimo tikslus. Naujieji tikslai apima žemės ūkį, transportą, taip pat pastatų ir atliekų sritis. Šiuose sektoriuose išmetama apie 60 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Atsižvelgus į ekonomikos būklę, kiekvienai šaliai numatytas skirtingas anglies dvideginio mažinimo procentas. Lietuvai numatyta pareiga šių dujų išlakas iki 2030 m. sumažinti 9 proc. palyginti su 2005 m. lygiu. Didžiausi įsipareigojimai numatyti Liuksemburgui, Skandinavijos šalims, Vokietijai, Jungtinei Karalystei ir Prancūzijai.

Kitąmet Europos Parlamento rinkimai ES šalyse vyks gegužės 23-26 d. Planuojama, kad Lietuvoje jie vyks gegužės 26 d. Tiesioginiai EP rinkimai vyksta nuo 1979 m. kas penkerius metus. Nors planuojama, kad iš ES išstojus Jungtinei Karalystei jo narių sumažės nuo 751 iki 705, Lietuvoje toliau bus renkama 11 europarlamentarų.

Priėmėme rezoliuciją dėl pagrindinių būsimų ES ir JK santykių principų. Kitokia ryšių su ES forma neatsvers visavertės narystės Sąjungoje privalumų. Norime, kad JK įsipareigotų užtikrinti joje gyvenančių ES piliečių teisių apsaugą, o Sąjungos piliečiai, pereinamuoju laikotarpiu atvyksiantys į JK, turėtų tokias pačias teises kaip ES piliečiai, atvykę prieš prasidedant šiam laikotarpiui. Vis dėlto, piliečiai turėtų rengtis visiems galimiems scenarijams, įskaitant ir tokį, kad „Brexito“ derybose susitarimas nebus pasiektas.

Nusprendėme, kad siūlysime plėtoti dialogą su Baltarusija dėl Astravo atominės elektrinė. Santykių pažanga priklausys nuo to, ar bus iki galo laikomasi tarptautinių skaidrumo, atvirumo,  branduolinės saugos ir aplinkosaugos reikalavimų plėtojant Astravo atominės elektrinės projektą. Vos 20 km nuo Lietuvos sienos statoma Astravo atominė elektrinė yra grėsmė visiems Europos piliečiams, nes statoma pažeidžiant tarptautines konvencijas ir saugumo reikalavimus.

Pritarėme taisyklėms, kuriomis stiprinama ekologiškų produktų priežiūra, o kartu skatinama jų rinkos plėtra. Ekologiškų produktų rinkos vertė Europos Sąjungoje sudaro 30,7 mlrd. eurų per metus. Ekologiškos kultūros vis dar sudaro tik 7 proc. viso žemės ūkio paskirties ploto, o Lietuvoje – 7,5 proc. Iš ES nepriklausančių šalių importuojami produktai po penkerių metų turės visiškai atitikti gamybos ir ženklinimo reikalavimus, taikomus analogiškiems ES produktams. Nutarta, kad smulkiems ūkininkams suteikiama galimybė prisijungti prie ūkininkų grupių sertifikavimo sistemų. Tai jiems sumažins sertifikavimo išlaidas ir palengvins prisijungimą prie ekologinės gamybos.

Didėjantis visuomenės nepasitikėjimas skiepais jau nulėmė ligų protrūkį, todėl priėmėme rezoliuciją, kuri užkirstų tam kelią. ES valstybėse esama daug skiepijimo spragų, o skiepijimo mastas yra nepakankamas. Raginame Europos Komisiją toliau didinti paramą valstybių skiepijimo pastangoms. Siūlėme parengti labiau suderintą visos ES skiepijimo tvarkaraštį, dalytis geriausia praktika, užtikrinti vienodą skiepų aprėptį visoje Europoje ir sumažinti sveikatos priežiūros skirtumus. Taip pat esame susirūpinę augančiomis skiepų kainomis ir raginame užtikrinti didesnį skaidrumą gaminant ir vertinant vakcinas, finansuoti nepriklausomus skiepų šalutinio poveikio tyrimus, taip pat įpareigoti tyrėjus deklaruoti interesus.

Pagal www.lsdp.lt informaciją

„Valstiečių“ reformos – kas paslėpta ir kas bado akis

Struktūrinės reformos labai laukiamos ir reikalingos Lietuvai. Vis dėl to vyriausybės pristatytos mokesčių, pensijų sistemos pertvarkos skirtos darbdavių ir daugiausia uždirbančiųjų gerovei, tuo tarpu mažai ir vidutiniškai uždirbantiems – „iš vienos kišenės perkelta į kitą“.

„Dauguma dėl mokesčių pakeitimų apsidžiaugs 30-40 eurų didesne alga, tuo tarpu iš jų bus daugiau atimta, kai jie gaus mažiau kokybiškų viešųjų paslaugų. Į biudžetą žmonės sumokės mažiau pinigų, o vėliau dėl suprastėjusių, pavyzdžiui, gydymo ar švietimo paslaugų bus priversti pirkti privačias,“ – sako Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas.

Vyriausybė paskelbusi, kad dėl pertvarkų milijonui žmonių bus išdalintas milijardas eurų, nutylėjo faktą, kad tas milijardas eurų paimamas iš tų pačių gyventojų, ir kai kurie netgi nepateks tarp to milijono laimingųjų.

Valdančiųjų siūloma mokesčių sistema netampa teisingesne – pajamų nelygybės mažinimas nėra šios vyriausybės prioritetas.

„Pačias didžiausias algas gaunantieji – gaus ir valdžios dovaną – mokėti mažiau „Sodros“ mokesčių. Nors skelbiama, kad didžiausių algų gavėjai mokės didesnį Gyventojų pajamų mokestį, tačiau bendroje sumoje, jie vis tiek mokės mažiau mokesčių. „Valstiečiai“ rūpindamiesi tik darbdaviais ir konkurencingumo didinimu nesiima pertvarkyti visų pajamų, nesvarbu ar tai darbo pajamos, ar pajamos iš kapitalo, ar individualios veiklos,  apmokestinimo, kuomet  gaunantys mažas pajamas mokėtų mažesnius mokesčius, o nuo didesnių pajamų būtų sumokami ir didesni mokesčiai,“ – sako Seimo narė Rasa Budbergytė.

Vyriausybė skelbiasi mažinanti „Sodros“ mokesčius visiems. „Mažinami mokesčiai – tai skamba gerai, bet ką tai reiškia jau ir dabar vienas mažiausių Europoje pensijas gaunantiems mūsų pensininkams. Tai tik pablogins jų situaciją. Nemokami į biudžetą mokesčiai tiesiog nebus padalinti ir nepasieks jau ir taip nustekentų mūsų pensininkų. Antros pensijų pakopos pertvarka rodo pačios vyriausybės netikėjimą, kad ši sistema galėtų išgelbėti būsimus pensininkus senatvėje. Tas privalomas žmonių įtraukimas į sistemą kelia daug klausimų, pavyzdžiui, kaip valstybė žmogaus mokesčius nukreips kažkuriam iš privačių fondų,“ – kelia klausimą socialdemokratas Algirdas Sysas.

Save centro kairiaisiais laikantys valdantieji paskelbė pertvarkas, kurios kairumu net nekvepia – socialinio teisingumo mažėja, daugiausia iš reformų išloš tie, kurie gauna didžiausias pajamas.

Pagal www.lsdp.lt informaciją

Algirdas Sysas: „Algas reikia kelti ne tik tiems, kas „turi šautuvus“

Vyriausybė vėl ėmėsi išskirtinių pareigūnų algų kėlimo – šįkart ketina motyvuoti žvalgus. Socialdemokratai ne prieš tai, kad būtų didinamos pareigūnų algos, tačiau kelti išskirtinai užmokestį tik žvalgams ar prokurorams yra neteisinga visų iš biudžeto algas gaunančių darbuotojų atžvilgiu.

Socialdemokratai nepritaria tokiai vyriausybės darbo užmokesčio politikai, kai viso viešojo sektoriaus darbuotojų – mokytojų, darželių auklėtojų, medikų, bibliotekininkų, savivaldybių, kultūros, socialinių darbuotojų  algos buvo pakeltos vos keliais eurais ir lieka beveik tokio pat dydžio, kai buvo nukarpytos per ekonominę krizę. Tuo tarpu prokurorams jau buvo parodytas išskirtinis dėmesys ir atlyginimai padidinti keliais šimtais ar net iki tūkstančio eurų. Dabar tokia malonė teikiama žvalgams.

Išimčių tvarka keliamos algos pareigūnams kelia abejonių ir dėl dabartinių premjero Sauliaus Skvernelio sprendimų, pavyzdžiui, susijusių su Žemės ūkio ministro Broniaus Markausko veikla. Vyriausybės vadovas savo sprendimus dėl ministro politinės atsakomybės sieja su prokurorų ir FNTT tyrimais.

„Vyriausybės argumentai, kad tokių pareigūnų kaip prokurorai ar žvalgai yra nedaug – neįtikina. Atvirkščiai, turi būti nuostata, kad viešajame sektoriuje  tikrai svarbūs visi darbuotojai, o ne tik tie „kas turi šautuvus“. „Pavyzdžiui, socialiniai darbuotojai ligi šiol uždirba mažiau ir už mokytojus, nors daug kalbame, kokie jie svarbūs, kad apsaugotų skriaudžiamus, mušamus vaikus,“ – sako socialdemokratas Algirdas Sysas

Vyriausybė užuot didindama atlyginimus išskirtinai jėgos struktūrų atstovams turi imtis viso viešojo sektoriaus darbo užmokesčio sistemos subalansavimo.

Pagal www.lsdp.lt informaciją

Socialdemokratų netenkina ministro B. Markausko atsakymai, bus siekiama interpeliacijos

Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas pakviestas į Seimą atsakė į Seimo socialdemokratų partijos frakcijos pateiktus klausimus dėl jo šeimos ūkininkavimo svetimoje žemėje aplinkybių.

„Ministras čia, Seime, dukart davė priesaiką laikytis įstatymų ir Konstitucijos, sąžiningai tarnauti Lietuvai ir jos žmonėms. Šiandien jo klausiame, ar sąžininga be savininko leidimo ūkininkauti jo žemėje ir dar už tai Europos sąjungos išmokas gauti. Atsakydamas B. Markauskas išsisukinėjo, tačiau atsakymas šiuo atveju vienareikšmiškas – nesąžininga naudotis svetimu turtu be leidimo ir įstatymų laikytis privalu, juolab ministrui“ – sako Seimo narys Algirdas Sysas.

Ministras atsakydamas į socialdemokratės Rasos Budbergytės klausimą – ar laikėsi Konstitucijos? – pripažino, kad „ne visuomet sugebėjo įvertinti juridinius niuansus“, tačiau kalbėdamas apie ūkininkavimą, atsakomybę bandė perkelti savo mamai – Sofijai Markauskienei.

Socialdemokratų frakcijos netenkina Žemės ūkio ministro paaiškinimai, juolab, kad ministras dar kartą Seime pripažino Lietuvoje egzistuojantį populiarų ūkininkavimo būdą – svetimoje žemėje be leidimo. B. Markauskas tai pavadino „ūkininkai turėjo prisiimti rizikas“.

Seimo socialdemokratai tarsis su kitų opozicinių partijų atstovais dėl interpeliacijos Žemės ūkio ministrui.

Pagal www.lsdp.lt informaciją

Seimas neturi tarnauti transnacionalinėms kompanijoms

Socialdemokratai nepritaria Seime svarstomam Kanados ir ES prekybos susitarimui (CETA), nes jis kelia grėsmę valstybių savarankiškumui ir tiesia kelią transnacionalinių kompanijų įsigalėjimui.

„Nėra padarytas Kanados ir ES prekybos susitarimo poveikio Lietuvos ekonomikai vertinimas. Tikėtina, kad gali būti sprendimas, jog jis neatitinka ES teisės. Tai tikrai Lietuvos politikams nėra būtinybės užbėgti už akių ir priiminėti skubotus sprendimus dėl šio susitarimo,“ – sako Seimo narė Rasa Budbergytė.

Pasak socialdemokratės, ekonomika labai svarbi, tačiau mūsų nedidelės Lietuvos įmonės daugiau veikia vidaus rinkoje, ir jų galimybės patekti į Kanados rinką – abejotinos.

„Vis dėlto labiausiai kontraversiška šio susitarimo vieta  – ginčų nagrinėjimas. Pritardami susitarimui perduotume teisinius ginčus nagrinėti naujai kuriamai institucijai, kuriame transnacionalinės korporacijos galės paduoti į teismą valstybes. Kodėl mes taip skubame? Ir kodėl Lietuvoje norinčių greičiau pasirašyti, neįvertinus nei poveikio, nei pasekmių. Palaukime bent Europos teisingumo teismo sprendimo, kad tikrai nepadarytume žalos mūsų ekonomikai ir žmonėms,“ – sako R. Budbergytė.

„Socialdemokratai negali pritarti tokiam susitarimui. Mes norime patys Lietuvoje spręsti darbo vietų, darbuotojų, įmonių veiklos, aplinkos saugumo klausimus. Todėl visiškai nepriimtinas tokių sprendimo teisių perleidimas transnacionalinėms korporacijoms. Be to, turime įvertinti tarptautinių ekspertų įspėjimus, kad CETA kelia didžiulę grėsmę žmonių sveikatai, aplinkosaugai, bendruomenių atsparumui, viešųjų paslaugų likimui ir jų gamtos išteklių apsaugai,“ – teigia Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas.

Socialdemokratų manymu, svarstydami Kanados ir ES prekybos susitarimą Seime Lietuvos politikai neturėtų paisyti vien tik transnacionalinių kompanijų interesų.

Pagal www.lsdp.lt informaciją

„Valstiečių“ reformoje – dovanos turtingiausiems

Socialdemokratų vertinimu, vyriausybės pristatytos pertvarkos orientuotos ne į modernią, o į pigia darbo jėga pagrįstą ekonomiką, kurioje ryškėja tendencija skatinti atskiras gyventojų  grupes, formuojant kone išrinktųjų kastas.

Pirmiausia, kas krenta į akis, valdančiųjų pristatytoje mokesčių reformoje vyriausybė naikindama Sodros lubas pamalonins daugiausia uždirbančius – 1 ar kelis procentus Lietuvos gyventojų. Tai reiškia, didžiausias algas gaunančiųjų mokesčiai netgi mažės. Tokiu būdu biudžetas neteks milijonų ar net šimtų milijonų eurų pajamų.

„Vyriausybė ne tik atsisako progresinių mokesčių idėjos, kurie mažintų akivaizdžią pajamų nelygybę tarp turtingiausiųjų ir mažai uždirbančių, bet imasi atvirkštinių mokestinių išimčių – mažina Sodros mokesčius įvesdama lubas didžiausias pajamas gaunantiems. Logiška kelti klausimą, ar mes jau tiek  visko pertekę nepakankamai finansuojamose sveikatos ar socialinės apsaugos srityse, kad lengva ranka atsisakytume  milijoninių pajamų biudžetui?“ – sako Seimo socialdemokratų partijos frakcijos narė Rasa Budbergytė.

Vyriausybės užmojai rodo, kad ji neatsižvelgia nei į Europos komisijos, nei į EBPO pastabas – mažinti pajamų nelygybę Lietuvoje, o atvirkščiai – remia didžiausias algas gaunančius.

Socialdemokratus stebina, kad vyriausybė ėmėsi mokesčių pertvarkos ir ją bei kitas struktūrines reformas pristato tuomet, kai sistemiškai nesutvarkyti viso viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai. Tai yra pakankamai ciniška, šalyje skelbiant apie nuolat augantį darbo užmokestį, iš biudžeto atlyginimus gaunantiems darbuotojams palikti „įšaldytas algas“ nuo sunkmečio apkarpymo  laikų.  Vyriausybė peržiūrėdama viešojo sektoriaus darbo užmokestį galėtų paskatinti visoje darbo rinkoje mokėti didesnius atlyginimus ir išlaisvintų Lietuvą iš mažų algų spąstų.

„Ši vyriausybė nesiruošia sistemiškai didinti atlyginimų savivaldybių darbuotojams, mokytojams, darželių auklėtojams, medikams, kultūros ir socialiniams darbuotojams. Nenuostabu, kad medikų, švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vienijasi ir rengiasi masiniams protestams. Akivaizdu, ši vyriausybė tarnauja turtingiesiems, nes paskelbta reforma stipriai papildys daug uždirbančių kišenes, o NPD didinimas mažai uždirbantiems pridės vos 5-7 eurus,“ – sako Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas.

Pristatytos reformos gairės rodo, kad dabartiniai valdantieji, toliau tęsia savo bandymus viešajame sektoriuje – ne spręsti problemas iš esmės, o daryti išimtis atskiroms išrinktųjų grupėms, pavyzdžiui, ženkliai pakelti algas prokurorams ar žvalgybos pareigūnams, o kitiems valstybės sektoriaus darbuotojams pridėti po kelis eurus.

Pagal www.lsdp.lt informaciją

Socialdemokratai žengia link B. Markausko apkaltos arba interpeliacijos

Seimo socialdemokratų partijos frakcija kviečia Žemės ūkio ministrą Bronių Markauską į Seimą atsakyti į klausimus. Žemės ūkio ministrui, bandant paaiškinti situaciją dėl jo šeimos ūkininkavimo svetimoje žemėje, kyla vis daugiau klausimų.

„Ministras davė priesaiką sąžiningai tarnauti Lietuvai ir jos žmonėms. Tai tegu sąžiningai iš Seimo tribūnos atsako, ar sąžininga be savininko leidimo ūkininkauti jo žemėje ir dar už tai gauti išmokas,“ – sako Algirdas Sysas.

Seimo socialdemokratų partijos frakcijos seniūno Juozo Oleko teigimu, šios ministro B. Markausko žemių istorijos paviešinimo metu paaiškėjo, kad toks ūkininkavimo modelis be leidimo – populiarus dalykas, bet klausimas, ar toleruotinas. „Jeigu ministras pats naudojosi tokiu žemdirbystės be leidimų modeliu ir patvirtino, kad taip daro daugelis ūkininkų – ar tai reiškia, kad ir toliau egzistuos ir bus leidžiama tokia tvarka Lietuvoje,“ – kelia klausimą Seimo narys.

Žemės ūkio ministras Seime turės atsakyti į socialdemokratų pateiktus klausimus. Frakcija neatmeta tikimybės, jeigu ministro B. Markausko atsakymai netenkins Seimo narių, bus inicijuojama interpeliacijos arba apkaltos ministrui procedūra.

Pagal www.lsdp.lt informaciją