Socialdemokratai siekia padidinti viešojo sektoriaus darbuotojų algas 20 procentų

Socialdemokratas Algirdas Sysas Seime užregistravo įstatymo projektą, kuriuo siūlo kultūros, socialinių, viešojo valdymo ir kitų iš biudžeto atlyginimą gaunančių valstybės bei savivaldybių darbuotojų darbo užmokesčio koeficientą padidinti 20 procentų.

„Įstatymo projektą rengti paskatino iškraipyta darbo apmokėjimo sistema Lietuvoje. Po to, kai valdantieji pakėlė algas atskiroms tarnautojų grupėms – prokurorams, STT žvalgybos darbuotojams, be to, užregistruotas ir projektas teisėjų algų kėlimui. Susidarė labai dideli skirtumai tarp tų pamalonintų pareigūnų ir visų kitų biudžetininkų, kurių algos buvo drastiškai sumažintos per krizę, o dabar pakeltos vos keliais eurais,“ – sako įstatymo projektą parengęs A. Sysas.

Viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimą nustato du dydžiai – bazinis darbo užmokestis (132,5 euro) ir konkretus koeficientas. Todėl padidinus atskiroms grupėms koeficientą vidutiniškai 20 procentų, reikia tą patį padaryti ir su valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčiu. Po to visiems biudžetininkams galima būtų didinti bazinį darbo užmokesčio dydį.

Įstatymo projektą ketinama pateikti Seimui svarstyti dar šį mėnesį. Jeigu Seimas pritartų – atlyginimai 20 procentų didėtų 250 tūkstančių valstybės ir savivaldybių darbuotojų.

Pagal www.lsdp.lt informaciją

J. Sabatauskas teisus – Aplinkos ministro draudimas įvežti naudotus automobilius pažeidė Konstituciją

Lietuvos vyriausias administracinis teismas pripažino, kad Aplinkos ministro įsakymas, uždraudęs Lietuvoje eksploatuoti kai kuriuos į Lietuvą atgabenamus naudotus automobilius ir motociklus, prieštarauja Konstitucijai, kurioje pasakyta, kad nuosavybė neliečiama, nuosavybės  ir ūkinės veiklos teises saugo įstatymai.

Dėl neteisėto ministro K. Navicko įsakymo į teismą kreipėsi Seimo narys socialdemokratas Julius Sabatauskas. Įsakymas įsigaliojo nuo 2017 metų liepos 1 dienos. Pagal jį kai kurie į Lietuvą įvežami naudoti automobiliai ir motociklai  buvo pripažįstami netinkamais eksploatuoti, praktiškai, naikintini.

„Dėl neteisėto ministro įsakymo nukentėjo tūkstančiai Lietuvos žmonių, kurie patyrė finansinę žalą. Įsigaliojus šiam įstatymui Lietuvos piliečių turtas  buvo praktiškai nurašytas į atliekas. Klausimas, kas dabar atlygins nuostolius tiems žmonėms, kurių automobiliai, buvo pripažintas šiukšlėmis?,“ – sako J. Sabatauskas.

Seimo socialdemokratų partijos frakcija mano, kad šiuo atveju už neteisėtus veiksmus turėtų atsakyti pats Aplinkos ministras sumokėdamas žalą patyrusiems piliečiams. Į ministrą Kęstutį Navicką ne kartą kreipėsi visuomenės atstovai, organizacijos ir verslo asociacijos, ministras buvo įspėtas, kad šis įsakymas neatitinka Lietuvos įstatymų. Socialdemokratai kelia klausimą dėl ministro K. Navicko kompetencijos.

Pagal www.lsdp.lt informaciją

Socialdemokratai kelia klausimą dėl apkaltos R. Karbauskiui

Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai nustačius, kad Seimo narys Ramūnas Karbauskis 5 kartą pažeidžia Viešų ir privačių interesų derinimo įstatymą – Seimo socialdemokratų partijos frakcija kelia klausimą dėl apkaltos R. Karbauskiui.

„Tariamės su kitais Seimo nariais, opozicijos frakcijų vadovais dėl bendros pozicijos. Juk jeigu vieną kartą nedeklaruotų – galima suprasti – gal pamiršo, neapsižiūrėjo. O dabar, kai žiniasklaida pakedena R. Karbauskio turtų reikalus, tuomet pavėluotai deklaruojama. Ramūnui Karbauskiui tai jau tapo sistema, o galbūt piktybiškai vengia deklaruoti interesus. Kam tuomet tas įstatymas, jeigu parlamentaras demonstratyviai jį ignoruoja?“ – sako Seimo socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Juozas Olekas.

VTEK tyrimo duomenys rodo, kad politikas VPIDVTĮ numatyta tvarka per 30 kalendorinių dienų terminą nedeklaravo keturių sandorių. Du iš jų – vieną pinigų dovanojimo sūnui ir vieną akcijų pirkimo iš UAB „Agrokoncernas“ – R.Karbauskis privalėjo deklaruoti iš karto, kai tapo Šiaulių rajono savivaldybės tarybos nariu 2015 m. Kitus du pinigų dovanojimo sandorius sūnums politikas sudarė jau eidamas Seimo nario pareigas – pernai lapkritį, – tačiau deklaravo tik šiemet sausį.

Pasak VTEK, Seimo nariams yra taikomi aukštesni veiklos skaidrumo ir atsakomybės standartai, nei paprastiems valstybės pareigūnams ar tarnautojams. Visuomenė turi pagrįstų ir teisėtų lūkesčių, kad Seimo nariai veikia laikydamiesi aukštesnių moralės ir tarnybinės etikos principų.

Pagal www.lsdp.lt informaciją

D. Šakalienė: „Abortų draudimo propaguotojai meluoja“

Nuo 2005 metų Lietuvoje periodiškai mėginama uždrausti abortus motyvuojant siekiu sumažinti jų skaičių, nors kaip rodo kitų šalių praktika, abortų draudimas turi atvirkštinį efektą. Lietuvoje nuo Nepriklausomybės atgavimo abortų skaičius sumažėjo 9 kartus – 1991 m. buvo atlikta 40765 nėštumo nutraukimų (moters sprendimu ir dėl medicininių indikacijų), 2000 m. – 16259, 2016 m – 4502 . Toks mažėjimas siejamas su informacijos apie nėštumo prevenciją sklaida, kontracepcijos naudojimu, kylančiu pragyvenimo lygiu, smurto prieš moteris mažinimu.

Šiandien Seime vykusioje spaudos konferencijoje, skirtoje abortų draudimo pasekmėms apžvelgti ir moterų teisei į pasirinkimą užtikrinti, viena iš spaudos konferencijos iniciatorių, Seimo narė, Moterų parlamentinės grupės vicepirmininkė, socialdemokratė Dovilė Šakalienė sakė: „Abortas niekada nėra džiaugsmingas pasirinkimas, tačiau jų draudimas grąžina reprodukcinę prievartą prieš moteris, iš kurios daugelį šimtmečių vadavomės. Efektyvios priemonės mažinti nėštumų nutraukimų skaičių yra lytinis švietimas, prieinama kontracepcija ir efektyvios paslaugos bei pagalba moterims, kurios priverstos nutraukti nėštumą dėl smurto ir skurdo. Ar šių moterų problemas išspręs institucinė prievarta ir sugrąžinimas į viduramžius? Ar tikrai norime grįžti prie nėščių paauglių mergaičių mirtingumo problemos? Ar mes tikimės, kad išnyks išprievartavimo stigma ir pasmerksime prievartos aukas antrinei viktimizacijai? Juk realiai tik nubausime jas dar kartą.“

Europos Tarybos Parlamentinė asamblėja rezoliucijoje Nr. 1607 (2008) pažymėjo, kad „abortų draudimas nenulemia, kad jų bus mažiau, o tiesiog veda prie nelegalių abortų, kurie kur kas labiau traumuoja ir padidina besilaukiančių [moterų] mirties riziką ir/ar veda prie abortų „turizmo“. Tad įstatymo dėl gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projekto (XIIP-337) pataisa yra moters laisvės ir pasirinkimo suvaržymas, o ne reali priemonė siekiant mažinti abortų skaičių.

Siūlomas teisinis reguliavimas, kaip rodo kitų šalių praktika, sukuria baimės atmosferą bei atgraso gydytojus nuo nėštumo nutraukimo net ir tada, kai nėštumas gresia moters sveikatai ar gyvybei, kai nustatytas sunkus vaisiaus apsigimimas ar kai nėštumas yra išžaginimo pasekmė – bijodami sankcijų medikai verčiau rizikuoja moters sąskaita, o blogų sprendimų kainą kaip visuomet moka moterys. Todėl vertinant žmogaus teisių prasme, akivaizdu, kad tokio apribojimo taikymas Lietuvoje neatitiktų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų, kaip jas savo praktikoje yra išaiškinęs Europos žmogaus teisių teismas.

Abortų draudimas prieštarautų ir Lietuvos įsipareigojimams pagal Jungtinių Tautų Konvenciją dėl visų formų diskriminavimo panaikinimo moterims, kadangi, remiantis JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto išvadomis Airijai ir Lenkijai, sukeltų sunkias pasekmes moterų gyvybei, sveikatai ir gerovei. Projektas nedera ir su Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija bei joje įtvirtintu geriausių vaiko interesų principu – įstatymu nepilnametės mergaitės būtų verčiamos tęsti ankstyvą negeidaujamą nėštumą neatsižvelgiant į geriausius jų interesus.

Šakalienė cituodama EP narę socialdemokratę Viliją Blinkevičiūtę, kuri kartu su 90 EP narių pasirašė laišką Lietuvos vadovams dėl abortų draudimo, sakė: „Atsisakymas užtikrinti lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūrą, paisyti su tuo susijusių teisių ir teikti susijusias paslaugas, įskaitant saugius ir teisėtus abortus, yra smurto prieš moteris ir mergaites forma.“

„Kelia pyktį abortų draudimo propaguotojų apsimestinis rūpestis gyvybės apsauga, kai jie puikiai žino, kad draudimas turi atvirkštinį efektą. Jei leisime Lietuvai prisijungti prie vos kelių išlikusių viduramžiškų draudimų salų – turėsime daugiau moterų ir mergaičių mirčių, daugiau nužudytų kūdikių, daugiau savižudybių ir grįšime į paskenduolės laikus. Abortų draudimas yra vilkas avies kailyje, jis nieko negelbsti ir kelia grėsmę.“ – sakė Seimo narė D. Šakalienė.

Socialdmokratė siūlė imtis praktinių ir moterų bei mergaičių teisių nepažeidžiančių priemonių.

Pirma, užtikrinti efektyvų lytinį švietimą, kad mergaitės aiškiai žinotų kas vyksta su jų kūnu, kaip pastojama, kaip apsisaugoti nuo nepageidaujamų lytinių santykių ir prievartos, kur gauti informacijos ir pagalbos. Nežinojimas ir baimė nėra efektyvūs pagalbininkai užtikrinant jaunosios kartos saugumą ir apsaugą nuo ankstyvo, pavojingo nėštumo.

Antra, užtikrinti, kad informacijos apie šeimos planavimą bei kontracepciją sklaida pasiektų visas moteris, ypač gyvenančias atokiuose regionuose, patiriančias skurdo ir/ar smurto riziką. Taip pat užtikrinti realų finansinį kontraceptikų prieinamumą, nes šiandien jie tampa prabangos preke, prieinama vidutines ar aukštesnes pajamas turinčiam visuomenės segmentui. D. Šakalienė siūlo svarstyti galimybę valstybei dengti kontraceptinių priemonių kainos dalį ar kompensuoti mažesnes pajamas turintiems gyventojams jų įsigijimą. Taip pat ji siūlo pasinaudoti daugelio ES šalių bei Šveicarijos patirtimi ir reglamentuoti ilgo galiojimo (12 mėn.) recepto kontraceptikams įteisinimą.

Trečia, efektyvios ir prieinamos paslaugos bei pagalba skurdą ir/ar smurtą ar jų riziką patiriančioms moterims. Moterims, kurios bijo susilaukti kūdikio, nes elementariai neturi sąlygų bei galimybių juo pasirūpinti, nors norėtų – būtina suteikti visą reikalingą socialinę, teisinę, materialinę pagalbą. Socialinių darbuotojų algų ir kvalifikacijos kėlimas, psichologinių konsultacijų ir psichoterapijos prieinamumas, paslaugos į namus, vaikų priežiūros paslaugos vienišoms mamoms, darbdavių lankstumas plačiau taikant lankstų darbo grafiką bei nuotolinį darbą yra tos realios problemos, kurias turime spręsti, jei norime mažiau abortų ir saugaus moterų gyvenimo Lietuvoje.

Spaudos konferencijoje dalyvavo ir savo mintis išsakė Seimo narės liberalė Aušrinė Armonaitė ir socialdemokratė Dovilė Šakalienė, Lenkijos Juodojo protesto viena organizatorių, tarptautinio tinklo ASTRA, jungiančio 28 organizacijas iš 17 valstybių, vadovė Kristina Kacpura (Krystyna Kacpura), JAV organizacijos „Katalikai už pasirinkimą“ (angl. – Catholics For Choice) tarptautinių programų direktorė Amanda Usak(Amanda Ussak) (vaizdo pranešimas), Šeimos planavimo ir reprodukcinės sveikatos asociacijos direktorė Esmeralda Kuliešytė.

Pagal www.lsdp.lt informaciją

J. Sabatauskas: „Jeigu bus komisija dėl „tulpių“ – galėčiau jai liudyti“

Žiniasklaidoje paviešinti elektroninio susirašinėjimo tarp buvusio Seimo nario ir Lietuvos Prezidentės epizodai palietė ir kai kuriuos socialdemokratus, konkrečiai – Julių Sabatauską.  Jie susieti su Generalinio prokuroro skyrimo istorija.

„Turiu pasisakyti dėl mano kartu su Seimo nariais S. Šedbaru ir V. Gailiumi inicijuoto įstatymo projekto, jog Generalinio prokuroro kandidatūrą parenka ne LR Prezidentas, o Vyriausybė. Seimas pritaria, o Prezidentas skiria,“ – Spaudos konferencijoje Seime pareiškė socialdemokratas Julius Sabatauskas.

Tuo tarpu iš pašto tulpės@lrpk.lt paviešintuose laiškuose rašoma: „Atrodo, kad Sabatauskas pats nori tapti GP arba gauti kokį nors postą…“, „Sabatauskas pats postų nori, norėjo būti ministru, tai dabar kerštauja. Gerai, kad pradedate kritikuoti valdančiuosius“.

„Būdamas socialdemokratu, laikausi pozicijos, jog Lietuva turi būti parlamentine respublika. Ne vienos politinės ar interesų grupuotės interesų atstovavimas, bet tik nuolatinis kompromisas tarp plačiausių visuomenės grupių gali išlaikyti politinę sistemą darnia, stabilia ir demokratine,“ – sako Seimo narys.

Pasak J. Sabatausko, vienasmeniai sprendimai, nuolatinis tik savo požiūrio ir interesų primetinėjimas, nesugebėjimas dirbti kartu su tautos išrinktais, nors asmeniškai nepatinkančiais politiniais lyderiais negebėjimas derinti politinių pozicijų veda tik į valstybės institucijų delegimitizavimą ir piliečių nusivylimą, kuris prisideda ir prie emigracijos.

Spaudos konferencijoje J. Sabatauskas priminė Generalinio prokuroro skyrimo istoriją 2015 metais, kai Prezidentė D. Grybauskaitė susitikusi su Seimo valdyba pareiškė, kad turi specialiųjų tarnybų pažymą, jog trys Seimo nariai (J. Sabatauskas, V. Gapšys ir B. Bradauskas) kartu su kriminalinio pasaulio atstovais Kaišiadoryse derino veiksmus prieš balsavimą Seime dėl generalinio prokuroro skyrimo.

Visos specialiosios tarnybos oficialiai raštu paneigė turinčios tokios informacijos ar ją pateikusiosios LR Prezidentei. Visos oficialiai patvirtino, kad J. Sabatausko atžvilgiu nebuvo imtasi jokių tyrimų ir nesurinkta jokios kompromituojančios  informacijos. Galiausiai Prezidentūra pateikė paaiškinimą: „Informacija Prezidentūrą pasiekia  įvairiai – ir iš žmonių, ir iš institucijų, ir įvairiais kanalais: elektroniniu paštu, skambučiais. Visa ji perduodama atitinkamoms tarnyboms.“

„Dabar, paskelbus dalį tekstų iš elektroninio pašto tulpės@lrpk.lt, tampa aišku, kaip gaminamos „fake news“, darančios realų poveikį valstybės funkcionavimui,“ – sako J. Sabatauskas.

„Problema yra tai, kad aukščiausias šalies pareigūnas vadovaujasi nepatikima, nepatikrinta informacija ir jos pagrindu priima sprendimus. Čia galima įžvelgti piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo požymius. Kadangi susirašinėjimas iš ir į elektroninį pašto tulpės@lrpk.lt turi esminę reikšmę išaiškinant ir kitus galimus pažeidimus, matau būtinybę ištirti galimus piktnaudžiavimus. Jeigu Seime dėl to bus sudaryta komisija, galėčiau jai liudyti,“ – sako Seimo narys.

Spaudos konferencijoje socialdemokratas Julius Sabatauskas paviešintą VSD medžiagą apie verslo grupuotės ryšius su politikais laiko bandymu skandalingais faktais pridengti „tulpių“ pašto istoriją.

Pagal www.lsdp.lt informaciją

Greitas žvilgsnis į Europos Parlamentą: ES biudžetas po 2020 m. ir Belgijos premjero nuomonė dėl ES ateities

Gegužės 2-3 dienomis Briuselyje vyko mini sesija, kurios metu buvo pateiktas 2021-2027 metų ES biudžeto projektas, o Parlamente viešėjo Belgijos premjeras.

Komisija Europos Parlamentui pateikė neabejotinai svarbiausią dokumentą – ilgalaikio 2021–2027 m. biudžeto projektą. Siūloma padidinti valstybių įnašus į biudžetą, o lėšas naudoti racionaliau bei lanksčiau.

Sveikintina, kad Europos Komisija planuoja įvesti naujus pajamų šaltinius ilgalaikiam ES biudžetui. Kritiškai vertinu pasiūlymą sumažinti paramą žemės ūkiui ir sanglaudai.

Apskritai, Europos Komisijos pasiūlymas juda tinkama linkme, nors ir nėra toks ambicingas kaip tikėjosi Europos Parlamentas. Puiku, jog padidinta parama moksliniams tyrimams, išorės sienų apsaugai, migracijai, jaunimui, gynybai ir saugumui.

Pritariu, Komisijos siūlymui dvigubai didinti „Erasmus+“ programos finansavimą, tačiau reikėtų rasti papildomų lėšų ir vaikų skurdo mažinimui bei kitoms prioritetinėms sritims.

Neabejoju, kad projektą dar reikia tobulinti – jis turi būti labiau ambicingas. Būtini papildomi biudžeto pajamų šaltiniai, kad nereikėtų mažinti esamų programų finansavimo.

Naują ilgalaikį ES biudžetą tvirtins ES valstybės, o jo įsigaliojimui bus būtinas Europos Parlamento pritarimas. Europos Parlamentas sieks, kad naujasis biudžetas būtų suderintas iki 2019 m. EP rinkimų.

Parlamente viešėjęs Belgijos ministras pirmininkas Charles Michael pasisako už stiprią Europą. Jis ragina siekti konkrečių rezultatų, sakė, kad Europos, nacionalinės, regioninės ir vietos demokratijos turi papildyti ir stiprinti viena kitą. Ponas Michael pabrėžė, kad norint įgyvendinti ekonomines ir socialines reformas, imtis saugumo priemonių ir skatinti taiką, reikia ryžtis begaliniam mūšiui, siekiant padėti pasiekti europinį idealą. Taip pat, reikia raginti Europos piliečius  ,,išlaisvinti” išskirtinį mūsų žemyno potencialą.

Europos Sąjunga, anot jo, yra variklis, kuris įkūnija didžiulius žmonijos iššūkius: taiką, saugumą ir plėtrą.

Žaviuosi Belgijos premjero įsipareigojimu stiprinti Europą, kuri teikia pridėtinę vertę piliečiams. Juk Briuselis tai ne tik Belgijos sostinė, bet ir  Europos širdis.

Pagal www.lsdp.lt informaciją

Socialdemokratų frakcija Seime didėja

Seimo narys Linas Balsys, anksčiau priklausęs Mišriai seimo narių grupei, pateikė prašymą prisijungti prie Seimo socialdemokratų partijos frakcijos.

Frakcijos posėdyje buvo pritarta, kad L. Balsys taptų 8-uoju LSDP frakcijos nariu.

„Džiaugiamės tokiu kolegos Lino apsisprendimu, jis tikrai turi daug kompetencijos aplinkos apsaugos srityje, kur dabar prisikaupę ypač daug spręstinų problemų,“ – sako LSDP frakcijos seniūnas Juozas Olekas.

Partijos pirmininkas Gintautas Paluckas taip pat sveikina tokį Seimo nario Lino Balsio apsisprendimą. „Mes augame. Lino vertybės persidengia su socialdemokratinėmis vertybėmis, todėl frakcijoje bus galima nuveikti daugiau.“

Pagal www.lsdp.lt informaciją

Premjeras tik dabar suprato, kad reikalavimai ministrui aukštesni nei ūkininkui?

Premjeras paskelbdamas, kad Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas turi atsistatydinti – vengia viešų kaltinimų vyriausybės nariui dėl Konstitucijos ir įstatymų nesilaikymo.

Šiandien Seimo socialdemokratų partijos frakcijos iniciatyva buvo surinkti opozicijos narių parašai Žemės ūkio ministro B. Markausko interpeliacijai Seime surengti. Netrukus po to premjeras paskelbė savo sprendimą, kad ministras turėtų atsistatydinti pats.

Socialdemokratai sveikina S. Skvernelį pagaliau suvokus, kad „ministrui tikrai keliami gerokai aukštesni reikalavimai nei eiliniam ūkininkui. Ir negali būti keliamos jokios abejonės tiek ministro, tiek pačios Vyriausybės veikla“. Vis dėlto apgailestaujama, kad premjerui prireikė net ne vienos savaitės suprasti, kad šių pažeidimų klausimas keliamas ne šiaip ūkininkui B. Markauskui, o ministrui B. Markauskui.

„Interpeliacija Žemės ūkio ministrui parengta, pasirašiusiųjų Seimo narių yra pakankamai. Kaip žinia, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijoje taip pat yra manančių, kad ministras B. Markauskas turi atsistatydinti. Rengiama interpeliacija norime pasakyti, kad vienareikšmiškai Konstitucijos ir įstatymų turi būti laikomasi, juk ministras davė priesaiką. Tuo tarpu premjeras taip ilgai nesupratęs, kad reikalavimai ministrui yra aukštesni nei ūkininkui tiesiog vengia Seimo kaltinimų savo vyriausybės nariui,“ – sako Seimo socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Juozas Olekas.

Pagal www.lsdp.lt informaciją

Gegužės 1 d., antradienį, 11:30 val. Lietuvos socialdemokratų partija kartu su profesinėmis sąjungomis kviečia švęsti Tarptautinę darbo dieną. Renginys vyks Vinco Kudirkos aikštėje, Vilniuje.

Tradiciškai, tačiau naujai. Su aiškia pozicija ir senais-naujais draugais. Tai ne tik šventė, tai proga mums visiems iš naujo suvienijus jėgas, kovoti už darbuotojus, jų teises ir tinkamus atlyginimus.

Nuo 11:30 lauksime Jūsų LSDP palapinėje, kur galėsite pabendrauti su partijos lyderiu Gintautu Palucku, taip pat dalyvaus Europos parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, Seimo LSDP frakcijos nariai Julius Sabatauskas, Algirdas Sysas, Dovilė Šakalienė, Antakalnio poliklinikos direktorius Evaldas Navickas, politologas Liutauras Gudžinskas, Medikų sąjūdžio narys Vytautas Kasiulevičius ir partijos atsakingasis sekretorius Linas Jonauskas. Nepasidiždžiuokite ir nesidrovėkite ateiti ir paklausti. Paklausti ir išgirsti. Išgirsti ir pakomentuoti.

Jums koncertuos puikūs jauni atlikėjai: „Justin 3″, Valda Ridikaitė, Deividas Valma ir “Skyders”!
Taip pat galėsite pasitikrinti žinias viktorinoje. Prizai, kava, saldainiai ir mes laukiame Jūsų!
Vyks diskusijos apie profesinių sąjungų vietą pilietinėje visuomenėje, taip pat svarstysime, kaip piliečių iniciatyvos keičia Europą.

Mažųjų renginio dalyvių lauks draugiška vaikų erdvė, o visus išalkusius vaišinsime kareiviška koše, arbata ir kava!
Negalite atkeliauti į Vilnių? Ne bėda! Panašūs renginiai vyks Klaipėdoje, Utenoje, Marijampolėje, Telšiuose, Mažeikiuose, Radviliškyje ir kituose Lietuvos miestuose.

Pagal www.lsdp.lt informaciją

„Valstiečiai“ melavo rinkėjams agitavę nepasirašyti CETA sutarties

Seime skubos tvarka bandomas ratifikuoti Kanados ir ES prekybos susitarimas (CETA), kuris suteiks daugiau galių stambioms korporacijoms veikti ES valstybėse narėse.

Socialdemokratai nepritaria Seime svarstomam Kanados ir ES prekybos susitarimui (CETA), nes jis kelia grėsmę valstybių savarankiškumui ir tiesia kelią transnacionalinių kompanijų įsigalėjimui.

Tuo tarpu Valstiečių ir žaliųjų sąjunga šiuo klausimu apgavo rinkėjus. Dabar Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai pareiškė, kad ratifikuos CETA su saugikliu apsaugančiu Lietuvą nuo GMO (genetiškai modifikuotų organizmų).

Pirmiausia Seimo Teisės departamentas R. Karbauskio ir kitų „valstiečių“ pateiktą nutarimą dėl apsaugos nuo GMO įvertino kaip nesukuriantį jokių teisinių pasekmių pačiam Kanados ir ES prekybos susitarimui.

Antra, Valstiečiai ir žalieji prieš rinkimus patys rinko parašus ir agitavo prieš CETA susitarimo pasirašymą, įspėdami Lietuvos gyventojus apie grėsmes: „Korporacijos turės teisinių mechanizmų stabdyti valstybės sprendimus sveikatos apsaugos srityje,“ – 2015 metais LVŽS socialiniuose tinkluose skelbė Dainius Kepenis.

„Valstiečių ir žaliųjų veidmainystė dėl CETA stebina. Akivaizdu, kad tapę valdančiaisiais „valstiečiai“ įgijo kitų interesų negu Lietuvos gyventojų sveikata ar korporacijų įsigalėjimo stabdymas,“ – sako socialdemokratas Algirdas Sysas.

Pagal www.lsdp.lt informaciją