Socialdemokratai: „Valstiečių“ regionų politika – ligoninių naikinimas?

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime seniūnas Juozas Olekas kartu su kitų opozicinių Seimo partijų atstovais palaiko medikus ir pacientus, kylančius į kovą prieš valdžios užmojus uždarinėti rajonų ligonines.

„Matome, kad sveikatos ministras neturi aiškios vizijos, kaip reformuoti sveikatos sistemą. A. Veryga mato tik tai, ką reikia uždrausti, uždaryti, bet nemato, kaip visa tai reikėtų pertvarkyti“, – Seimo opozicinių partijų frakcijų surengtoje spaudos konferencijoje sakė J. Olekas.

„A. Veryga mato tik tai, ką reikia uždrausti, uždaryti, bet nemato, kaip visa tai reikėtų pertvarkyti“.

Pasak socialdemokratų frakcijos seniūno, užsimoję uždarinėti rajonų ligonines, valdantieji turėtų galvoti ir apie ten dirbančius žmones, ir apie pacientus. „Ministras pirmiausia turėjo pristatyti visuomenei savo viziją: kaip visa tai finansuos, gal kur nors kažką uždarys, pateiks argumentus ir pasiūlys, kaip užtikrins to rajono gyventojų sveikatos apsaugą. Bet, vietoje to, kalbama apie pažeidimus ligoninėse, jų uždarinėjimą, ligoninės šmeižiamos. O medikai ir pacientai laikomi nežinioje, įtampoje ir baimėje. O ministras kalba apie gimdymus namuose“, – teigia Seimo narys.

Reformatoriais norintys būti valdantieji, socialdemokratų manymu, sveikatos sistemą nustūmė į duobę. Ši socialiai jautri sritis – ypač svarbi regionų politikai. Primename: prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo šiuos valdančiųjų skubotus, socialiai neatsakingus sprendimus Seime.

„Savo programoje skelbę apie regionų stiprinimą, praktikoje valstiečiai vykdo regionų naikinimą, nes užmojai uždarinėti rajonų ligonines veda į tai. Čia – klaida ir atsakomybė ne vien sveikatos apsaugos ministro, bet ir ministro pirmininko: jis yra tiesiogiai atsakingas už vyriausybės programos įgyvendinimą“, – primena J. Olekas.

Socialdemokratai, kaip ir kitos opozicinės Seimo partijų frakcijos, ketina pasipriešinti valdančiųjų norui rudens sesijos metu atmesti prezidentės veto, kuriuo buvo užkirstas kelias rajonų ligoninių uždarinėjimui.

Pagal www.lsdp.lt informaciją

G. Paluckas: grįžtame prie didelių idėjų

Susikaupusius visuomenės lūkesčius gali išpildyti tik kairioji politika ir dabar tam tinkamiausias metas.

Apie tai interviu „Socialdemokratui“ kalba 5 žingsnių pokyčio programą pristatančios LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas, pabrėždamas, kad tokį nelygybės mastą, koks yra dabar, gali įveikti tik valstybė, imdamasi aktyvių viešosios politikos priemonių. Gyventojų nepasitenkinimas sveikatos apsauga, švietimo sistema, iškreiptu socialiniu draudimu ir neteisingais mokesčiais rodo, kad artėjame prie lūžio taško.

Skaidru, aišku, suprantama

– Paskutiniame šio laikraščio puslapyje matome penkis infografikus, penkis LSDP pokyčių programos žingsnius, vedančius svarbiausio tikslo link – socialdemokratinės vizijos Lietuvai įgyvendinimo. Kodėl šie pokyčiai tokie ir kuo jie svarbūs?

– Visa tai – mūsų organizacijos pamatas. Tam reikėjo ruoštis labai rimtai ir atsakingai. Aiškiai ir suprantamai apibrėžėme, kas mes šiandien esame, kokios mūsų vertybės, kaip veikia organizacija, kaip partijoje daroma karjera ir panašiai. Iki šiol aiškiai ir atvirai tai įvardinta nebuvo. Visi jutome, kad socialdemokratija Lietuvoje priėjo pavojingą ribą, kai tapo nebeaišku – apie kas ji, vardan ko ji. Pokyčių programa ir penki žingsniai atsako į tuos klausimus. Šiandien ruošiame socialdemokratų viziją Lietuvai. Tada liks sunkiausioji dalis – įgyvendinimas ir gyvenimas pagal tas gaires, kurias patys ir nusibrėžėme.

Visi jutome, kad socialdemokratija Lietuvoje priėjo pavojingą ribą, kai tapo nebeaišku – apie kas ji, vardan ko ji“.

– Tačiau partija labai ilgai gyveno ir be minėtų taisyklių rinkinių. Pirma, ką tai keičia? Antra, kaip Jūs užtikrinsite, kad visa tai veiks praktikoje? Kalbu apie elgesio kodą ir vadinamąjį karjeros kelią. 

– Negalima sakyti, kad partijoje nebuvo vidinės organizacijos kultūros. Jei ji neaprašyta, nepagarsinta, neįvardinta, ji vis tiek egzistuoja. Vis dėlto, kai visa tai aiškiai nepasakyta, neaprašyta, tada atsiranda galimybė intrigoms, šešėliams ir kartais tuo piktnaudžiaujama. Partijos karjeros laiptais gali kilti žmonės ne pagal savo realius nuopelnus ir egzistuoja aibė kitų dalykų, kurie griauna organizaciją iš vidaus. Tai priminė apstingusią pelkę, kurioje visi įklimpę ir bijo pajudėti, kad dar giliau negrimztų. Reikėjo tai pakeisti.

Šiandien mes turime skaidrią, aiškią, visiems suprantamą sistemą. Kodėl ji veiks? Todėl, kad tos nuostatos bus taikomos visiems. Mes jas aprašėme, paskelbėme ir galime vertinti, ar partijos narys elgiasi teisingai, ar ne. Ir tai – vienas pagrindinių šios pokyčio programos laimėjimų.

– Tačiau egzistuoja ir partijos Statute numatyti instrumentai, pavyzdžiui, Etikos ir procedūrų komisija. Koks šių taisyklių, vertybinių kelrodžių santykis su tuo, ką nurodo Statutas?

– Visi šie dalykai Statutą papildo. Tai, kas parašyta Statute, yra griežtos normos, į kurių pažeidimus ir reaguoja Etikos komisija. Bet visa kita yra moralės sfera. Ir štai čia mes visi kartu – skyrius, taryba, prezidiumas – galime vertinti atitikimą deklaruotiems principams ir toms vertybės, kurios yra surašytos. Tai nereiškia, kad žmogus, nesilaikantis mūsų elgesio kodekso, pagal Statutą gaus nuobaudą. Esmė tokia, kad toks elgesys nėra skatinamas. Tokiam žmogui daryti politinę karjerą ar siekti politinių aukštumų bus gerokai sunkiau.

Politikoje liko tik skaičiai

– Pokyčio programa ir paskutinis jos punktas – socialdemokratinė vizija Lietuvai – regis, yra bandymas į viešąją erdvę sugrąžinti diskusiją apie socialdemokratiją. Iki šiol tos diskusijos seklios: girdi, socialdemokratija kalba tik apie tai, kaip atimti iš tų, kas turi ir kažkaip padalinti tiems, kurie turi mažiau. Čia pat diskutuojama, ar socialdemokratija XXI a. dar apskritai aktuali.

– Tie, kas šneka, kad socialdemokratija kaip ideologija yra nebeaktuali, klysta. Paprastai tai daro oponentai, stengdamiesi sumenkinti socialdemokratus. Visame pasaulyje stebime nelygybės ir atskirties didėjimą. O pagrindiniai socialdemokratų tikslai – socialinės atskirties ir pajamų nelygybės mažinimas, solidarumo, nešant viešųjų paslaugų sektoriaus naštą, užtikrinimas. Taigi yra kaip tik priešingai: socialdemokratai – kaip niekada aktualūs.

Tie, kas šneka, kad socialdemokratija kaip ideologija yra nebeaktuali, klysta. Visame pasaulyje stebime nelygybės ir atskirties didėjimą“.

Tačiau taip, priekaištas, kad patys leidome diskusijai tapti tokiai sekliai – teisingas. Tai yra visų atsakomybė. Pasidavėme į lengvą populizmą, technokratišką valdymą. Politikoje nebeliko idėjų, liko tik skaičiai. Skaičiai, pateikti ministerijos tarnautojų, taigi iš politinio konteksto išimti dalykai. Tokios mažos idėjos žudo politiką. Turime grįžti prie vertybių, prie didelių idėjų, prie konceptualių dalykų.

– Į panašius klausimus socialdemokratai atsakinėja visame pasaulyje. Ką reiškia socialdemokratija XXI a., kai cechų ir manufaktūrų laikai baigėsi, kai darbininkų klasės nebelieka, atsiranda laisvai samdomi darbuotojai, atsiranda naujos socialinės grupės, kurių nevienija profesinės sąjungos ir t. t. Kaip visa tai pasitinka ir atliepia atsinaujinusi LSDP?

– Mes apie tai dabar ir diskutuojame. Apie nesaugias darbo vietas, apie nykstančias socialines garantijas dėl besikeičiančių darbo santykių. Taip, mes anksčiau buvome pripratę prie apibrėžto santykio: štai – yra įmonė ar įmonės savininkas, o čia – samdomi darbuotojai. Visa tai labai sparčiai keičiasi. Daugėja laisvai samdomų darbuotojų, kurie įvairių technologijų pagalba pardavinėja savo darbo jėgą visame pasaulyje. Bet už tai neturi stabilių darbo santykių, stabilių pajamų, neturi jokių socialinių garantijų. Ir neturi apsaugos, kurią anksčiau garantuodavo profesinės sąjungos. Besikeičiantys darbo santykiai kelia naujus iššūkius ir į juos savo politinėje programoje atsakysime.

Lietuvoje visi tie procesai – darbo santykių revoliucija – vėluoja keletą metų. Vakarų Europoje ir JAV jie vyksta sparčiau, tačiau tai pajus ir Lietuva. Nesaugių darbo santykių susaistyta visuomenės dalis didės, taigi jai taip pat reikės socialdemokratų pagalbos.

– Grįžkime prie pirmo pokyčių programos punkto: „Teisinga ir auganti. Visa Lietuva“. Retas tam prieštarautų. Kodėl socialdemokratai išskyrė keturis ir būtent tokius politinius uždavinius?

– Tikslas, kurį suformulavome – Teisinga ir auganti. Visa Lietuva – organiškas ir natūralus, kylantis iš mūsų įsitikinimų, iš socialdemokratinės ideologijos. Tai – socialinis teisingumas, pažanga, solidarumas. Visa tai atspindi socialdemokratines vertybes.

Lygios galimybės visiems yra egalitarinės visuomenės pagrindas. Nešališkas valdymas – tai mūsų valdžios efektyvumas ir gebėjimas tarnauti žmonėms. Socialinių ryšių stiprinimas – bendrystė arba, kaip kartais vadiname, solidarumas, gebėjimas veikti bendrai. Atsakingas vystymasis – tai pažanga, kuri ne griauna, o kuria naudą visiems. Čia – „žalioji“ gija mūsų programoje.

Didžiulės visuomenės grupės buriasi į įvairius pilietinius judėjimus ir reikalauja kairiosios politikos“.

Visa tai apibrėžia, kas yra moderni socialdemokratija. Apibendrinant, tai yra lygios galimybės visiems, nešališkas ir efektyvus valdymas, visų lygybė prieš įstatymą ir bendro veikimo visuomenė – iš atskirų žmonių į pilietinę visuomenę. Taip pat tai – pažangi visuomenė, tačiau tokia, kuri pažangą sugeba sutramdyti, nes kai kada technologijos gali būti žalingos.

– Kaip įmanoma tą pokytį padaryti, kai nuo pat Nepriklausomybės pradžios vyrauja ekonominio liberalizmo doktrina, kai toks mąstymas yra persmelkęs visas sritis?

– Manau, kad tam atėjo labai palankus laikas. Visos valstybės pergyvena savo raidos etapus. Kai griuvo Sovietų Sąjunga, kur bendro veikimo, solidarumo idėjos buvo traktuojamos iškreiptai, nėrėme į laukinį kapitalizmą. Jį kažkaip išgyvenome, visko buvo ir tada perėjome į socialiai orientuotą kapitalizmą, rinką su žmogaus veidu. Tačiau tas perėjimas, kaip dabar liudija faktai, tebuvo formalus. Didžiulių verslų įtaka politikams ir politikai išliko.

Tačiau šiandien aplinkybės yra pasikeitusios iš esmės. Didžiulės visuomenės grupės buriasi į įvairius pilietinius judėjimus ir reikalauja kairiosios politikos, t. y. didesnių investicijų į viešąjį sektorių, į sveikatos priežiūros, socialinį ir kultūros sektorius, mokytojų atlyginimus ir pan. Daug intelektualų vis garsiau kalba kairiųjų lūpomis, kairiųjų retorika ir apie kairiųjų vertybes. Tai reiškia, kad kairioji politika, ilgą laiką buvusi reikalinga, bet neturėjusi tribūnos, dabar vėl tampa madinga.

– Tačiau ar socialdemokratai pajėgūs atliepti tą lūkestį? Ką LSDP gali pasiūlyti be progresinių mokesčių idėjos?

– Pirmiausia visuomenė turi susitarti. Jeigu norime tokių viešųjų paslaugų kaip Švedijoje, tai negalime turėti tokios mokesčių sistemos kaip JAV. Taip nebūna. Jeigu nori važinėti „Mercedes“ automobiliu, tavo atlyginimas turi būti didelis, kad jį galėtum įpirkti. Jeigu mes, visuomenė, susitariame, kad norime to, kas parašyta Konstitucijoje – nemokamo mokslo, nemokamo švietimo, nemokamos sveikatos priežiūros – vadinasi, turime visi kartu susitelkę už tai susimokėti. Klausimas yra ne apie didesnius mokesčius. Klausimas – apie sąžiningesnius ir teisingesnius mokesčius.

Neįtikėtina, bet akivaizdu: šiandien tie, kas uždirba daugiau, moka mažiau mokesčių nei tie, kurie gauna vidutines pajamas. Tai – unikali ir neteisinga mokestinė sistema, nors ką tik išgyvenome mokesčių pertvarką. Visa tai liko neišspręsta. Taigi, prieš kalbėdami apie didesnius mokesčius, turime pasišnekėti apie teisingesnius mokesčius.

Išmokos – ne išeitis

– Jūs kalbate apie visuomenės susitarimą?

– Taip, galbūt net apie referendumą, kurio metu visuomenė tiesiai šviesiai pasakytų, ko ji nori. Nes girdime  įvairių nuomonių. Kai kas sako, kad reikėtų privataus medicinos draudimo: turi didesnes pajamas, daugiau moki, taigi nusipelnai geresnės sveikatos apsaugos. Kiti štai sako: gal įveskime iš dalies mokamą sveikatos priežiūrą? Čia tik iliustracija, tačiau mums dėl kai kurių dalykų reikia susitarti. Tam, kad mes žinotume, ko siekiame.

Galbūt reikalingas net referendumas, kurio metu visuomenė tiesiai šviesiai pasakytų, ko ji nori“.

Yra ir kiti aspektai. Tai – korupcija ir žmonių, kurie dirba viešajame sektoriuje, kompetencija. Jei atlyginimas geras, konkurencija dėl darbo vietos yra didelė. Jeigu atlyginimas yra juokingas, tai ten eina dirbti bet kas. O paskui skundžiamės, kaip tie mokytojai mūsų vaikų neišmoko, todėl reikia samdyti korepetitorių. O jį gali samdyti tik tie, kas turi pinigų. Taip atsiranda mokamas mokslas, mokama sveikatos apsauga ir pan. O mes visi apsimetame, kad nemokama. Tai yra tiesiog nesąžininga.

Socialdemokratų siekis yra lygių galimybių visuomenė. Toks nelygybės mastas, koks yra dabar, absoliučiai nepriimtinas ir jį įveikti gali tik valstybė aktyviomis viešosios politikos priemonėmis.

– Didžiausias iššūkis Lietuvai – pajamų nelygybė, kuri tik auga. Kai kas tai vadina net grėsme demokratijai. Kaip šią problemą siūlo spręsti LSDP?

– Pajamų nelygybė susiformuoja darbo užmokesčio mokėjimo metu. Išspręsti tą problemą, mokant įvairias išmokas – beveik neįmanoma. Vienas būdų mažinti pajamų nelygybę – dėl darbo užmokesčio derėtis su darbdaviais tarpininkaujant šakinėms profesinėms sąjungoms, pasirašyti kolektyvines sutartis.  Arba problemą galima spręsti viešųjų paslaugų pavidalu. Viešosios paslaugos finansuojamos bendrai, taigi kalbu apie perskirstymą, mažinantį pajamų nelygybę. Toks kelias – vienas efektyviausių.

Taigi, jei norime kovoti su pajamų nelygybe, turime kautis dviejuose frontuose. Pirma, kartu su profesinėmis sąjungomis stengdamiesi užtikrinti teisingą atlygį už darbą parengiant įvairias kolektyvines sutartis ir pan. Antra, kovoti už stiprų viešąjį sektorių, kuris sudaro galimybes gauti valstybės garantuojamas kokybiškas paslaugas nemokamai absoliučiai visiems, nepriklausimai nuo pajamų.

– Svarbiausias LSDP pokyčių programoje yra penktas punktas: socialdemokratinė vizija Lietuvai. Tai – artėjančių rinkimų programa?

– Tai yra socialdemokratų vizija Lietuvai iki 2024 metų. Nuo šios vizijos „atsišakos“ visos kitos siauresnės politinės programos – savivaldos, Europos Parlamento, Seimo rinkimų ir taip toliau. Tai bus konceptualus ir sistemiškas ilgalaikis dokumentas, kurį patvirtinsime šių metų lapkričio mėnesį. Šią programą mes pasirengę įgyvendinti tiek būdami opozicijoje, tiek pozicijoje.

Socialdemokratų vizijos rengimo principas – plačios konsultacijos. Kvietėme visus, norinčius, galinčius, turinčius entuziazmo ir politinės valios, prisidėti prie programos rengimo. Visi, kurie nori prisidėti gali kreiptis ir bus įtraukti į procesą. Darbas vyksta atskirose grupėse, vėliau parengsime suvestinę redakciją ir ją paskelbsime. Dėl galutinio varianto bus diskutuojama viešai – rudenį paskelbsime šios politinės programos viešų svarstymų datas.

Pagal www.lsdp.lt informaciją

Kodėl Valstybinių miškų urėdija pelnosi brangindama malkas gyventojams?

Valstybinių miškų urėdija pripažįsta, kad malkas šiemet pabrangino penktadaliu ir ketina jas dar branginti, taip pat ciniškai skelbia, kad valstybinė įmonė tokiu būdu didina pelną.

„Žmonėms, malkas naudojantiems šildymui, ši žinia reiškia nemenkas papildomas išlaidas. Namų šildymui malkas kaip kurą dažniausiai naudoja rajonų gyventojai, kurių daugelis – pensininkai. Dirbančiųjų rajonuose vidutinės pajamos atitinkamai yra mažesnės negu dirbančių didmiesčiuose. Be to, jiems, skirtingai nuo centrinio šildymo sistemomis besinaudojančių didmiesčių gyventojų, netaikomas lengvatinis Pridėtinės vertės mokesčio tarifas“, – sako Seimo socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnas Juozas Olekas.

Jis siūlo ir Seime užregistravo įstatymo pataisą, kad lengvatinis 9 proc.  PVM tarifas būtų taikomas ir besišildantiems malkomis ir kitomis smulkintomis medžiagomis.

„Tačiau net ir lengvatinis PVM tarifas jau nekompensuos, o tik amortizuos vis didinamą malkų kainą. Dabar vėl tenka sugrįžti prie „valstiečių“ įkurtos naujos Valstybinių miškų urėdijos, kuri buvo steigiama kalbant apie regioninę politiką ir naudą Lietuvos žmonėms. Kol kas regionų žmonės jaučia tik didėjančias išlaidas šildymui. O naujai sukurtos valstybinės įmonės direktorius, matyt, atidirbinėja už jam paskirtą daugiau nei 6 tūkst. eurų algą – pelną spausdamas iš malkomis besišildančių žmonių“, – teigia Seimo narys.

Socialdemokratų manymu, „valstiečių“ sukurta valstybinė miškų urėdija demonstruoja visišką socialinį nejautrumą: su aukštomis kompetencijomis ir algomis paskirtieji valstybinės įmonės vadovai turėtų teikti siūlymus ir sprendimus, kad įmonės pelnas nebūtų uždirbamas iš malkomis namus besišildančių gyventojų. Dabartiniai Valstybinių miškų urėdijos atstovų paaiškinimai, kad malkos brangsta dėl medienos aukcionuose kylančių kainų dar kartą  kelia klausimą tiesiogiai Ministrui Pirmininkui – reikia peržiūrėti ir atskirti malkų kainų nustatymą nuo komercinės prekybos mediena aukcionuose.

Pagal www.lsdp.lt informaciją

A. Sysas: į „Naisių vasarą“ buvo įmerktas ne vienas milijonas, tai stipriai paveikė rinkimų rezultatus

Prieš rinkimus transliuotas serialas „Naisių vasara“ reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LŽVS) pergalės Seimo rinkimuose – tai buvo paslėpta politinė reklama. Jei Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nuspręstų kitaip, ateinantiems rinkimams būtų sukurtas ydingas precedentas.

Tokios nuomonės laikosi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narys Algirdas Sysas, į VRK dėl galimai paslėptos reklamos seriale „Naisių vasara“ kreipęsis dar 2016 m. birželio mėnesį.

„Ilgą laiką apie paslėptą reklamą išvis nebuvo kalbama, VRK kažkodėl jos nematė. Prabėgo du metai – dabar jau pripažįstama, kad ji buvo, tik esą nedaug, 2000 sekundžių. Taigi nors šioks toks žingsnis į priekį. Jei serialas – ne paslėpta politinė reklama, tai kas? Labdara, kuria užsiiminėjo Ramūnas Karbauskis, skyręs tam didžiulius pinigus? Tai buvo sisteminis veikimas, prieš rinkimus buvo „įmerkti“ didžiuliai pinigai“, – sako A. Sysas.

Parlamentaro nuomone, naivu manyti, kad nacionalinėse televizijose rodytas serialas neturėjo įtakos Seimo rinkimų rezultatams, nors bandoma įrodyti priešingai.

Jo teigimu, daugybė LŽVS vienmandatėse keliamų kandidatų nebuvo žinomi, vargu, ar kas jų pavardes išvardytų ir dabar, tačiau jie Seimo rinkimuose laimėjo. „Tam įtakos padarė rodomas serialas. R. Karbauskis, kalbėdamas apie triuškinančią pergalę rinkimuose, tai žinojo. Taip, serialas nebuvo ta auksinė višta, kuri „valstiečiams“ sudėjo auksinius kiaušinius, tačiau tai buvo reikšminga rinkimų kampanijos ašis“, – mano A. Sysas.

LSDP frakcijos Seime narys tikisi, kad VRK visą serialą „Naisių vasarą“ pripažins LŽVS politine reklama ir svarstys, ar tai nėra šiurkštus rinkimų kampanijos finansavimo pažeidimas.

Pagal www.lsdp.lt informaciją

J. Olekas siūlo lengvatinį PVM tarifą besišildantiems malkomis: auganti jų kaina – stebina

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime seniūnas Juozas Olekas užregistravo įstatymo pataisą ir siūlo įvesti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą gyventojams, besišildantiems malkomis ir kitomis smulkintomis biomedžiagomis.

J. Oleko nuomone, PVM lengvata turėtų būti taikoma ne vien daugiabučiuose gyvenantiems ir centralizuotai besišildantiems gyventojams, bet ir tiems, kas šilumą gamina savarankiškai. Juolab, jau kurį laiką malkinės medienos kainos auga ir yra didesnės nei, pavyzdžiui, Latvijoje.

Energijos išteklių biržos „Baltpool“ skelbiamais duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį, lyginant su praėjusiais metais, įvairių rūšių malkinės medienos kaina augo 15–25 proc.

„Valdantieji kalbėjo, kad štai keliais eurais padidės pensijos, vienam kitam žmogui išaugs atlyginimas. Didėjančios malkų kainos tas žmonių pajamas, kurias jie gauna (ar gaus), praryja. Latviai vykdė miškų sektoriaus reformą anksčiau, bet kainos Lietuvoje dabar aukštesnės nei Latvijoje. Auga ne vien malkų, bet ir kitos medienos, kurią perdirba mūsų pramonė, kainos“, – sako J. Olekas.

Taigi, anot socialdemokrato, vertinant susiklosčiusią situaciją, derėtų pasirūpinti ne vien didmiesčiuose, bet ir rajonuose gyvenančiais žmonėmis. Lengvatiniu PVM tarifu centralizuotai tiekiama šilumai naudojasi miestų gyventojai, o rajonuose šilumą dažniausiai gyventojai gaminasi patys.

„Lengvatinis PVM tarifas augančių malkinės medienos kainų nesumažintų tiek, kiek jos pabrango, tačiau bent jau amortizuotų situaciją. Ji negali kelti nerimo: žadėta, kad įgyvendinus miškų reformą, žmonės regionuose galės įsigyti produkciją pigiau, tačiau taip nėra. Visa tai – aplinkos ministro atsakomybė“, – pažymi J. Olekas.

Socialdemokratas siūlo papildyti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnį ir jį įrašyti, kad lengvatinis 9 proc. PVM tarifas taikomas, kai šilumos energijai ir karštam vandeniui gauti gyventojų gyvenamoms patalpoms naudojamos medienos pjuvenos, kitos smulkintos biomedžiagos.

Pagal www.lsdp.lt informaciją

Dėl A. Verygos įsakymo pasisakė teismas: vieno iš punktų galiojimas – stabdomas

Teismas stabdo galimai neteisėtą sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įsakymo dėl kvalifikacinių reikalavimų įstaigų vadovams vieno iš punktų galiojimą.

Taip neskundžiama nutartimi nusprendė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi Seimo narių Juozo Oleko ir Antano Matulo pareiškimą.

Seimo nariai prašė ištirti, ar sveikatos apsaugos ministro įsakymas dėl gydymo įstaigų vadovų konkursų organizavimo nuostatų yra teisėtas, mat viename iš keliamų kvalifikacinių reikalavimų yra numatyta, kad pretendentas į tokias pareigas turi būti Lietuvos Respublikos pilietis arba turėti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

Seimo narių manymu, tokia nuostata prieštarauja įstatymui Dėl užsieniečių teisinės padėties, pagal kurį Europos Sąjungos valstybės narės piliečiams ir jų šeimos nariams, kurie ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, įsigyti leidimo dirbti nereikia.

„Teismo sprendimas liudija apie eilinį ministro darbo broką, kuris liejasi per kraštus. Sveikatos įstaigų pertvarka gali būti antikonstitucinė, o dabar, anot ministro, aukštos kvalifikacijos užsieniečiams, kurie galėtų vadovauti ligoninei, konkursuose vietos nėra. Akivaizdu, kad ministrui trūksta kompetencijos“, – sako Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Seime frakcijos seniūnas Juozas Olekas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju reikšminga tai, kokie padariniai kiltų teismui pripažinus pareiškimą pagrįstu, taip pat pabrėžia, kad sprendimo dėl kvestionuojamos teisės normos teisėtumo paskelbimo metu gali būti pasibaigę pareiškėjų nurodyti konkursai. Be to, iki tol gali būti įvykę daugiau konkursų sveikatos sistemos įstaigų vadovų pareigoms užimti.

„Tokia padėtis galėtų lemti asmenų teisių, kuriems prašomos ištirti nuostatos užkerta kelią lygiateisiškai dalyvauti konkursuose, pažeidimus, taip pat prievolės atlyginti žalą šiems asmenims atsiradimą, dėl to nukentėtų viešasis interesas“, – rašoma teismo nutartyje.

Sveikatos ministras A. Veryga yra paskelbęs konkursus užimti 5 šalies ligoninių vadovų pareigas. Tai – Panevėžio respublikinės ligoninė, Šiaulių respublikinės ligoninė, Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė, Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė ir Vilniaus universiteto ligoninė Žalgirio klinikos.

Pagal www.lsdp.lt informaciją

Greitas žvilgsnis į Europos Parlamentą: autorių teisių apsauga, gynybos plėtra ir Lenkijos premjero raginimas

Paskutinė plenarinė sesija prieš Parlamento atostogas buvo pilna diskusijų ir sprendimų.

Balsavome ne tik dėl Europos Sąjungos Mobilumo paketo, kuris yra itin svarbus Lietuvos vežėjams ir tolimųjų reisų vairuotojams, bet ir dėl direktyvos dėl autorių teisių skaitmeninėje rinkoje. Šie teisės aktai per pastaruosius metus sukėlė daug aistrų ir susiskaidymo Europos Parlamente ir, mano nuomone, galutinį balsavimą plenarinėje pasiekė prastai paruošti – nepakankamai išdiskutuoti ir nepakankamai buvo atsižvelgta į situaciją šalyse narėse. Todėl ir pritariau tam, kad dėl šie teisės aktai būtų grąžinti atsakingiems komitetams pakartotiniam svarstymui.

Manau, kad labai svarbu, jog pritarėme Europos gynybos plėtros programai. Sąjunga ketina skirti pusę milijardo eurų bendriems Europos sąjungos valstybių gynybos projektams, skirtiems palydovų, bepiločių orlaivių ir kitų naujoviškų gaminių kūrimui. Naujoji programa leis padidinti gynybos sektoriaus savarankiškumą ir investicijų veiksmingumą, paskatinti naujų technologijų kūrimą. Parama galės būti skiriama nuotolinio valdymo sistemų, palydovinės komunikacijos, bepiločių orlaivių, kibernetinio saugumo, jūrinio saugumo, energijos tvarumo ir kitoms sritims. Ši dalis bus didesnė tuose projektuose, kuriuos plėtos smulkusis ir vidutinis verslas. Įgyvendinti projektą žadama nuo 2021 m. Jam per septynerius metus siūloma skirti 13 mlrd. eurų.

Nusprendėme atnaujinti Europos Parlamento rinkimų aktą nustatydami rinkimų slenkstį, sugriežtindami kovą su dvigubu balsavimu ir sudarydami sąlygas balsuoti internetu. Aktas galioja nuo 1967 m., todėl korekcijos jau buvo būtinos. Valstybėms sudaromos sąlygos leisti balsuoti savo piliečiams, gyvenantiems užsienyje, tačiau kartu numatoma veiksmingiau kovoti su reiškiniu, kai Sąjungos pilietis balsuoja ar iškelia savo kandidatūrą vienu metu keliose valstybėse.

Strasbūre viešintis Lenkijos premjeras Mateusz Morawiecki savo kalboje siūlė kurti saugumo sąjungą, taip pat apginti piliečius nuo pasaulinių korporacijų ir, pasitelkus Europos Sąjungos sanglaudos politiką, mažinti nelygybę. Jo manymu, tokios korporacijos kaip ,,Google” ar ,,Facebook”, turi būti griežtai kontroliuojamos. Jis taip pat kritikavo „Nord Stream 2“ dujotiekio projektą, primindamas, kad tai politinis projektas, kuris leis Rusijai padidinti įtaką Lenkijos ir kaimyninių šalių, tarp jų ir Lietuvos, ekonomikai. Dauguma parlamento narių kritikavo Lenkijos teismų sistemos pokyčius it smerkė Lenkijos vyriausybės mėginimus konsoliduoti galią.

Nuo 2021 m. pradėsianti veikti naujoji Europos Sąjungos kelionių leidimų sistema užtikrins išankstinę keleivių kontrolę ir užkirs kelią į Sąjungą patekti tiems, kurie gali kelti grėsmę saugumui, taip pat didinti neteisėtos migracijos ar epidemijos riziką. Išankstinė patikra bus taikoma 60 valstybių piliečiams, kuriems nereikalingos ES vizos. Leidimas patekti į Europos Sąjungą galios trejus metus. Jo išdavimas turėtų kainuoti apie 7 eurus.

Pagal www.lsdp.lt informaciją

Socialdemokratai siūlo apibrėžti lobistinę veiklą, kad ji būtų realiai deklaruojama

Seimo socialdemokratų partijos frakcijos nariai Juozas Olekas, Algirdas Sysas, Rasa Budbergytė ir Julius Sabatauskas užregistravo Lobistinės veiklos įstatymo pataisas, kurios konkrečiau nustatytų lobistinės veiklos apibrėžimą ir susiaurintų asmenų, kuriems gali būti siekiama daryti lobistinę įtaką, ratą. Tai – Seimo nariai, Vyriausybės nariai, viceministrai, savivaldybių tarybų nariai, savivaldybių administracijos direktoriai ir jų pavaduotojai. Šiems asmenims įstatymo pataisomis numatoma pareiga deklaruoti veiksmus.

„Šiuo metu galiojančioje Lobistinės veiklos įstatymo redakcijoje daug neaiškių nuostatų, o praktikoje faktiškai nesilaikoma deklaravimo tvarkos. Įstatymo vykdymą prižiūrinti Vyriausioji tarnybinės etikos komisija tokią situaciją iš esmės toleruoja ir nesiima jokių veiksmų. Tą akivaizdžiai parodė paskutinis Seimo Nacionalinio saugumo komiteto tyrimas. Todėl manome, kad į šią padėtį reikia reaguoti įstatymo pataisomis“, – sako LSDP Seimo frakcijos seniūnas Juozas Olekas.
Pataisas registravę socialdemokratai siūlo keisti įstatyme pateikiamų lobistų teisių sąrašą, išbraukiant iš jo bendras visiems piliečiams garantuojamas teises. Taip pat siūlo panaikinti nuostatą, leidžiančią įvairių interesų grupių atstovams išvengti veiksmų deklaravimo, prisidengiant viešo intereso gynimu. Siūloma nustatyti, kad asmenų dalyvavimas viešose ir protokoluojamuose posėdžiuose, kuriuose svarstomi teisės aktų priėmimo ar pakeitimo klausimai, nėra laikomas deklaruotina lobistine veikla.

Pasak socialdemokratų, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisija turi būti įpareigota sukurti, prižiūrėti viešą lobistinės veiklos deklaravimo sistemą ir užtikrinti jos tinkamą funkcionavimą.

Dabar galiojančio Lobistinės veiklos įstatymo trūkumus pastebėjo ir „Transparency International“ Lietuvos skyrius, kuris kartu su Vilniaus politikos analizės institutu siūlo daryti įstatymo pakeitimus.

Pagal www.lsdp.lt informaciją

Dėl dotacijos „socdarbiečiams“ – arba prezidentės veto, arba Konstitucinis Teismas

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) neatmeta galimybės kreiptis į prezidentę, kad ši valdančiųjų teikiamas politinių partijų finansavimo pataisas vetuotų, taip pat siekti, kad klausimas būtų svarstomas Konstituciniame Teisme.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos atstovai šiandien paskelbė, kad įstatymo pataisos, pagal kurias koalicijos partnerė Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) galėtų pretenduoti į valstybės dotaciją, turėtų būti priimtos dar šią savaitę.

Premjeras Saulius Skvernelis antrino, kad neseniai įsikūrusi LSDDP turi teisę į dalį Lietuvos socialdemokratų partijos gaunamos valstybės dotacijos.

„Premjero samprotavimai yra juokingi. Skubos ir Konstitucijai prieštaraujančių pataisų priežastis yra buitiškai paprasta. „Socdarbiečiams“ reikia pinigų artėjantiems rinkimams, o valstiečiams – sąžinės nekamuojamų balsų už moraliai neteisingą mokesčių sistemos pertvarką. Šiuo atveju – atitiko kirvis kotą. O premjerui belieka sekti pasakas. Manau, prezidentė arba Konstitucinis Teismas grąžins valdančiuosius į realybę ir šią politinės korupcijos praktiką sustabdys“, – sako LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas.

Seimo LSDP frakcijos seniūno pavaduotojas Julius Sabatauskas laikosi nuomonės, kad valdančiųjų siūlomos pataisos – antikonstitucinės. Apie tai užsimenama ir Seimo Teisės departamento pateiktoje išvadoje.

Anot J. Sabatausko, siūlomos pataisos prieštarauja Seimo nario laisvo mandato principui: Seimo Statutas akivaizdžiai nurodo, kad parlamento nariai į frakcijas jungiasi savarankiškai, nevaržomi partinių mandatų. Taip pat siūlomais pakeitimais gali būti pažeidžiamas teisėtų lūkesčių principas.

„Niekas nekeičia žaidimo taisyklių vidury žaidimo. Rinkimai įvyko 2016 metais ir pagal jų rezultatus yra paskirstytas finansavimas. O dabar siekiama viską apversti aukštyn kojomis. Būtų pažeidžiamas ir teisės principas, kad įstatymas atgal negalioja“, – sako J. Sabatauskas.

Visi šie galimi pažeidimai, anot J. Sabatausko, sudaro pagrindą kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Pagal www.lsdp.lt informaciją

Renė Jakubėnaitė. Ar mums reikia kultūros kanalo?

Vykdant LRT pertvarką, kultūros institucijos, visuomenininkai sunerimo dėl kanalo LRT KULTŪRA likimo, pavadinimo keitimo tikslingumo, žiūrimumo ir daugelio kitų aspektų.

Po birželio 19 d. LRT Tarybos posėdžio visuomenę pasiekė vilčių teikančios žinios dėl naujų šviečiamųjų ir pramoginių LRT projektų. Žinoma, esmė ne pavadinime, o turinyje. Tačiau visų kūrybinių projektų – knygų, spektaklių, filmų, netgi pasakų pavadinimuose glūdi labai svarbi žinia, apibūdinanti turinį. Todėl diskutuokime apie turinį, siūlykime, kad jis domintų tiek intelektualus, tiek visą visuomenę, regionų gyventojus, jaunimą ir senjorus, kaimų ir miestelių žmones.

Viltingai nuteikia ketinimai išleisti į eterį naują muzikinį ciklą „Poetų dainos“, transliuoti kasdienes „Kultūros žinias“.

Tačiau keistai nustebino LRT generalinės direktorės pavaduotojo G. Oganausko teiginys, kad dalies auditorijos manymu, pavadinimas KULTŪRA yra elitinis ir dėl to jį būtina keisti.

KULTŪRA yra kasdienis mūsų gyvenimo žodis. Todėl keiskime turinį. Juk ir šiandien net mažiausių miestelių gyventojai laukia Juozo Budraičio vedamos laidos apie žymius kultūros ir istorijos žmones, datas, faktus. Ir ateityje neturėtų sumenkti svarba laidų apie kaimų ir miestelių šviesulius, kultūros istorijos ištakas, skatinančias kurti šiuolaikinio kaimo tautodailininkus, įkvepiančias menininkus profesionalus.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme numatyta, kad LRT privalo rinkti ir skelbti informaciją apie Lietuvą ir pasaulį, supažindinti visuomenę su Europos ir pasaulio kultūros įvairove bei šiuolaikinės civilizacijos pagrindais, stiprinti Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir demokratiją, kurti, puoselėti ir saugoti nacionalinės kultūros vertybes, ugdyti toleranciją ir humanizmą, bendradarbiavimo, mąstymo ir kalbos kultūrą, stiprinti visuomenės moralę ir pilietiškumą, ugdyti šalies ekologinę kultūrą. LRT programose privalu garantuoti temų ir žanrų įvairovę, laidos turi aprėpti visus visuomenės sluoksnius, skirtos įvairių tautybių, amžiaus ir įsitikinimų žmonėms.

Kultūra – be galo plati sąvoka. Ji apima ypatingą žmonių veiklą – meną, tikėjimą, moralę, papročius, tradicijas, individualius ir visuomeninius gebėjimus ir t.t. Todėl LRT KULTŪROS kūrėjams linkėtume naujų idėjų ir racionalaus tęstinumo, o vadovybei – suvokimo apie įvairių visuomenės sluoksnių atstovų dvasines reikmes, planuojamose TV programose daugiau dėmesio skirti kultūros ir meno būklei šalies regionuose, menininkų būčiai, jų kūrybai ir problemoms.

Kviečiu bičiulius, kuriančius ir dirbančius kultūros baruose įvairiose Lietuvos vietose, diskutuoti šia aktualia tema.

Renė Jakubėnaitė yra LSDP Kultūros komiteto pirmininkė

Pagal www.lsdp.lt informaciją