P.Visockas: už visiems teisingą Lietuvą!

Laikas iki Seimo nario rinkimų vienmandatėje Zanavykų rinkimų apygardoje, kurie vyks rugsėjo 16 d.,  buvo intensyvus ir labai naudingas. Susitikdamas su rinkėjais, bendraudamas, klausydamas, diskutodamas gilinausi, kuo gyvena šio krašto žmonės, kokie jų rūpesčiai, kuriuos politikas, deleguotas į Seimą, privalės spręsti. O spręsti tikrai yra ką.

Valdantieji pažadus pamiršo

Taip jau sutapo, kad Seimo nario rinkimai Zanavykų vienmandatėje paskelbti kaip tik tuo metu, kai mokyklose prasideda naujų mokslo metų šurmulys. Susitikdamas su rinkėjais bene daugiausiai nerimo žodžių išgirdau iš pedagogų bendruomenės, daug neaiškumų kyla ir moksleivių tėvams.

Aš pats pagal išsilavinimą esu mokytojas, prieš tapdamas politiku nemažai metų praleidau mokykloje, todėl šios bendruomenės problemas ir lūkesčius suprantu gerai.

Mūsų švietimo sistema išgyveno ne vieną reformą, ir niekada nebuvo taip, kad visi lengviau atsikvėptume: štai dabar tai jau mokytojai gali jaustis saugūs ir orūs, o mokiniai ir jų tėvai –  ramūs, kad ugdymo prosesas bus sklandus ir kokybiškas. Veikiau priešingai. Po kiekvienos reformos ima aiškėti, kad problemos liko tos pačios arba jų dar daugiau, kaip daugiau ir painiavos, popierizmo, pasimetimo. Ne daugiau tik pinigų mokytojams. Mažiau ir mokinių. Ir – mokyklų. Tenka konstatuoti, kad ši reforma, deja, netapo išimtimi.

Kad ir toks signalas: Švietimo ir mokslo ministerija ketina uždaryti Marijampolės profesinio rengimo centro Vilkaviškio skyrių, šiuo metu jau nebeleidžiama priimti naujų mokinių. „Optimizavimas“, – aidi madingas žodis iš valdančiųjų lūpų. „Naikinimas“ – į kasdienę kalbą išverčia Zanavykų krašto žmonės, su kuriais kalbuosi. Jie žino, kad profesinė mokykla kraštui reikalinga, girdėjo pažadus iš sostinės, kad Vilkaviškio centras nebus uždaromas, mat dirba gerai. Tačiau prireikė varnelės optimizavimo sąraše, ir visus valdžios pažadus tarsi nupūtė vėjas.

Gal todėl mokytojai netiki, kad pagal naująją apmokėjimo tvarką uždirbs daugiau, kad jiems neteks prisidurti prie atlyginimo skinant olandiškas braškes, kad išliks kaimo mokyklos, virš kurių jau švytuoja optimizuotojų dalgis?

Zanavykų krašto, kaip ir visos šalies žmonės turi pagrindo būti nepatiklūs. Valdantieji jau ne kartą numojo ranka ir į savo pažadus, ir į savo rinkėjų balsą.

Galime nebeturėti ką ginti

Daug problemų išsakė medikai. Sklando gandai apie Šakių ligoninę, kuri yra patekusi į „juodąjį sąrašą“ – tai yra, tarp tų medicinos įstaigų, kurias valdantieji numatę sunaikinti, vykdydami savo išgirtąją optimizaciją ir centralizaciją.

Ir nors pasigirdo tikinimų, kad „juodasis ligoninių sąrašas“ neegzistuoja, kad Šakių ligoninė uždaroma nebus, medikų ir jų pacientų – Šakių ir aplinkinių gyvenviečių bei kaimų gyventojų akyse tebematau nerimą ir netikrumą. Nes visi mes girdėjome ne vieną valdžios pažadą (ir kad įvedus eurą niekas nebrangs, ir kad nebus naujų mokesčių, ir t.t.), kuris buvo labai lengvai sulaužytas.

Buvo sulaužytas net pažadas, regis, dėl visai lengvai sutvarkomo dalyko – dėl tos nelemtos, išmaltos, duobėtos, nesaugios kelio Šakiai-Kaunas atkarpos. Tuometis Zanavykų apygardos atstovas Seime buvo pažadėjęs ją suremontuoti. Bet… „Atsirado kitų prioritetų“, – išgirdome kandidatų debatuose, neseniai vykusiuose „Žiburio“ gimnazijoje.

Toks jausmas, kad Lietuvoje nekintamas prioritetas tik vienas: lėšos gynybai, ginklavimuisi, priešų atgrasymui. Kai kandidatų į Seimą paklausė, kas už, o kas prieš, buvau tas, kuris pasakė „aš – prieš siekį lėšas gynybai didinti iki 2,5 proc. nuo BVP“. Savo įsipareigojimus – skirti 2 proc. – mes vykdome. Norime viršyti, tapti NATO pirmūnais? Nepaisydami, kad, be ginkluoto saugumo (turint neprognozuojamus kaimynus, niekas nesiginčija dėl jo svarbos), dar yra ir socialinis saugumas, kuris tikrai ne mažiau reikalingas nei ginkluotė?

Pusė procento biudžeto – tai šimtai milijonų eurų, už kuriuos galima pastatyti ne vieną vaikų darželį, mokyklą, renovuoti ligoninę.

Aš – ir už socialinį saugumą. Nes jei jo nebus, ir jeigu savo šalyje nepragyvenantys žmonės rinksis jau gausiai pramintus emigrantų kelius, jei nepasirūpinsime, kaip neleisti išsilakstyti jaunimui, kuris yra priverstas leisti šaknis užsienyje, greitai galime nebeturėti ką ginti.

Už visiems teisingą Lietuvą! 

Prisipažinsiu, man buvo kiek keista klausytis, ką kalba kai kurie kandidatai į Seimo narius Zanavykų vienmandatėje apygardoje. Ypač – žemės ūkio ministrai, ir buvęs, ir dabartinis. Na, kai Seime daugumą turinčios partijos atstovas, kuriam patikėtas ministro postas, samprotaja apie emigraciją, žinoma, norisi paklausti, ką „valstiečiai“ nuveikė šiuo klausimu, kaip sekėsi per beveik dvejus darbo metus žaboti emigraciją, kuri, pavyzdžiui, Šakių rajone muša Lietuvos rekordus. Bet atsakymą turbūt žinome visi, tad klausimas būtų apie žemės ūkį.

Tą klausimą norėčiau formuluoti Lietuvos agronomų sąjungos Šakių agronomų asociacijos vadovo Romo Pukinsko žodžiais: kodėl važiuodami per Lenkiją matome klestinčius nedidelius šeimų ūkius, kai tuo metu Lietuvoje tokie ūkiai beveik išnaikinti, o ir likusieji verčiasi itin sunkiai? Kodėl visą ES paramos grietinėlę buvo leidžiama nusigriebti stambiesiems ūkiams?

Į šį klausimą neišgirdau atsakymo nei iš buvusiojo, nei iš dabartinio žemės ūkio ministrų. Užtai rinkėjai mane įpareigojo, kad, jei patekčiau į Seimą, klausimą apie sunaikintus ir tebenaikinamus mažus ūkius kelčiau tiesiog šakėmis. Nes kitaip jau nebeįmanoma prisikasti iki teisingumo, kuris Lietuvoje skirstomas į dvi kategorijas – „pateptiesiems“ ir visiems likusiesiems.

Sakau ir sakysiu: taip neturi būti, tai – esminis dalykas, kurį mums reikia keisti. Tokia pagrindinė mano, kandidato į Seimą, rinkimų nuostata: už visiems teisingą Lietuvą!

0 kartų komentuota

Rašyti komentarą

Norite padiskutuoti?
Maloniai kviečiame!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *