LSDP pirmininko rinkimai. Ar pritartumėte siūlymams pailginti mokslo metus atostogų sąskaita ir paankstinti pirmokų amžių?

Kandidatų į LSDP pirmininkus atsakymai į šiandien aktualų klausimą: „Ar pritartumėte siūlymams pailginti mokslo metus atostogų sąskaita ir paankstinti pirmokų amžių?“

A. Palionis.

Tai du atskiri klausimai. Į pirmą klausimą galėčiau atsakyti liaudies patarle: neprivalgęs neprilaižysi. Nesprendžiant kompleksiškai esminių švietimo sistemos problemų, tokia pavienė priemonė, kaip mokslo metų ilginimas atostogų sąskaita, nepadarytų didelio poveikio. Mano supratimu, šiuo metu kur kas svarbiau būtų:

· Peržiūrėti mokymo turinį jo apimties, struktūros ir ypač krūvio mokiniui požiūriu. Dabar, tarkim, 7-8 klasių matematikos pasiekimų skaičius gerokai viršija pamokų skaičių per mokslo metus, o per vieną pamoką išaiškinti dvi temas, atlikti savarankiškai užduotis, užtvirtinti žinias ir jas patikrinti net teoriškai neįmanoma. Papildomas mokymosi mėnuo problemos neišspręs.

· Būtina peržiūrėti mokytojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo klausimus, atkreipiant dėmesį į jų gebėjimą tinkamai parinkti ir taikyti mokymo metodus pagal paskirtį bei gebėjimą susieti mokinių pasiekimus su įvertinimais.

·  Pradinėse klasėse pagal “geros pradžios” metodiką pradėti finansuoti mokytojo asistento pareigybę. Taip, be kitų naudų, pagerintume ir praktinį būsimų pradinių klasės mokytojų pasirengimą vadovauti klasei.

Dėl pirmokų amžiaus paankstinimo turiu kitą patarlę: paskubėsi, bėdą apturėsi. Manyčiau, ši idėja yra ankstyvoka ir nepakankamai  pagrįsta moksliniais tyrimais. Daugelis užsienio šalių mokslininkų, daugiau negu 40 metų tiriančių vaiko smegenų vystymosi ypatumus, fizinę ir emocinę raidą, tokiam sprendimui vargu ar pritartų. Vertėtų atkreipti dėmesį vien į tokį tyrimais nustatytą faktą, kad riešo ir pirštų motorika pilnai subręsta vaikui sulaukus tik septynerių metų. Taip pat svarbu įvertinti, koks atstumas nuo mokyklos iki namų, ar vaikas moka pats apsirengti, ar geba sukaupti dėmesį bent 15 min., taip pat koks bus mokymo turinys, paankstinus pirmokų amžių, ar jis atitiks jų brandą.
G. Paluckas.

Pritarčiau mokslo metų ilginimui atostogų sąskaita, jei pridedamas periodas būtų išnaudotas mokinių kultūrinio, kūrybinio akiračio plėtrai ir pažinimo gebėjimų vystymui. Paprastai tariant, papildomas laikotarpis turėtų būti skirtas valstybės finansuojamoms mokinių ekskursijoms, muziejų, teatrų, istorinių vietų lankymui, kūrybiškumą ugdantiems užsiėmimams skatinti.

Pirmokų amžiaus ankstinimui nematau aiškių argumentų.

M. Sinkevičius. 

Pagal tarptautinį Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos PISA tyrimą, kuris vertina mokinių sukauptas žinias privalomojo ugdymo laikotarpiu, pasaulyje esame vidutiniokai.

Tuo tarpu Estija artėja prie geriausiųjų pasaulio dešimtuko, nors kaimyninėje šalyje, kaip ir Lietuvoje, mokiniai atostogauja 88 vasaros dienas ir gali pasirinkti kada pradėti eiti į mokyklą – nuo 6 ar 7 metų amžiaus.

Todėl diskusijos apie mokslo metų ilginimą ar pirmokų amžių yra paviršutiniškos, slepiančios gilesnius klausimus, tokius kaip pati švietimo sistemos kokybė, o ypač mokytojų kvalifikacija ir jų padėtis visuomenėje.
Suomijoje, kurios švietimo sistema yra viena geriausių pasaulyje, mokytojo specialybė yra aukštai vertinama ir gerai apmokama. Kitų valstybių pavyzdžiai taip pat rodo, kad teikiant pirmenybę mokytojų darbo kokybei gerėja ir mokinių rezultatai.

Todėl prieš diskutuojant apie mokslo metų ilginimą ar pirmokų amžių pirmiausia dėmesį turėtume sutelkti mokytojų darbo kokybei, konkurencingam atlygiui už darbą ir mokytojo specialybės prestižui visuomenėje. Jei deklaruojame, kad švietimas yra mūsų valstybės prioritetas, neturėtume stokoti investicijoms į asmenis, ugdančius mūsų vaikus.

Atminkime, kad mokinys mokykloje išmoksta to, ko jį moko. Jei pakelsime mokytojų kokybės kartelę, pastebimai pakils ir mokinių rezultatai.

A. Skardžius. 

Neįtikėtinu greičiu besikeičiant ir modernėjant technologijoms privalome jau šiandien galvoti kaip mes gyvensime pasaulyje, kuriame dominuos kūrybiškumas ir intelektas. Tai priklausys nuo šios dienos pasirengimo. Esama švietimo sistema nebeatitinka nūdienos poreikių. Manau, kad mokslo metų prailginimas diskutuotinas klausimas. Tačiau ugdymo kokybė negerės jei nebus keičiamos ugdymo programos. Mūsų vaikai, norėdami užsitikrinti solidžias pajamas gyvenimui, turi išmokti tai, ko negalės atlikti mašinos ateityje. Dėl šių priežasčių jau šiandienos švietimo sistema turi mokiniams suteikti žinias ir įgūdžius kurių jiems prireiks po 12 metu, baigus mokyklą. Ypatingą dėmesį turime skirti mokytojų rengimui ir jų darbo sąlygų užtikrinimui nes tik kūrybingas, globaliai ir novatoriškai mąstantis mokytojas gali parengti ateities lūkesčius atitinkantį mokinį. Šių dienų mokytojai turi išmokyti mąstymo, kuris padės prisitaikyti ir jaustis patogiai greitai besikeičiančiame pasaulyje, turime ugdyti mokinių verslumą ir kūrybiškumą. Dėl pirmokų amžiaus, manau, kad tikrai galima paankstinti pirmokų amžių. Tam turi būti pasirengusios mokyklos bei mokymo programos pritaikytos šešerių metų amžiaus vaikams. Privalome sukurti į kūrybiškumą orientuotą švietimo sistemą.

M. Varaška.

Nesu giliai susipažinęs su reformos autorių prielaidomis, tačiau svarbiausia atsakyti į klausimą ko siekiame suteikdami bendrąjį mokyklinį išsilavinimą Turime numatyti, kokį jauną žmogų ruošiame ne tik Lietuvos, tačiau ir Europos darbo, veiklos, karjeros galimybėms. Ar tai – Žinių žmogus ar Įgūdžių žmogus ar Meno žmogus ar Mąstymo žmogus? Palaikyčiau tokį vaikų lavinimosi būdą, kuriame jau nuo 14-15 metų išgryninami jo polinkiai, siekiamybės, paskutiniaisiais metais jas iki galo išpildant pasirengiant savarankiško gyvenimo pradžiai. Jei sutartume dėl tokio lavinimosi modeliavimo, tik tada galėtume kalbėtis koks bendrojo lavinimosi mokslo metų skaičius ar jų trukmė būtų reikalinga.

0 kartų komentuota

Rašyti komentarą

Norite padiskutuoti?
Maloniai kviečiame!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *